Na va, sujungėm mūsų visų rašaliojimus į viena Word'o doc'ą ir aš kelias valandas su juo tąsiausi, išvaizdą vienodindamas. Gerai, kad savo notebooke Win95 ir Word97 palikau, o tai būtų tekę danišką interfeisą mokytis.
PABAIGĖM PROJEKTĄ! Nerealu! Ištisa diena ir dviem valandom anksčiau nei reikia!
Ale žiūriu, man genialios mintys į galvą plaukti pradeda. „Notebookas - geras daiktas. Dabar visada prieš kur nors išvažiuodamas notebookus pirksiu.“ Jokio alaus jau savaitę negėriau, gal čia laisvė svaigina?
Užėjau galų gale į biblioteką. Ten viskas paprasta: paduodi CPR kortelę (ta magiška „geltona kortelė“, socialinis draudimas ar kažkas panašaus, svarbiausias asmens dokumentas Danijoje) ir per penkias minutes gauni skaitytojo kortelę (laminuotas popiergalis su vardu/pavarde ir barkodu). Toliau - knygos (o taip pat CD-ROM'ai, audio kompaktai bei video kasetės). Angliškų knygų yra, bet neypatingai daug (pusantros eilės; eilė tai čia keturios ar aštuonios spintos, ta prasme lentynos plačiąja prasme). Stovi krūva kompų, juose IExploderis ir knygų katalogas (Intranete). Galima įsiloginti su savo skaitytojo bilieto numeriuku ir CPR kodu, ir tada, tarkime, užsirezervuoti knygas. Kaip tai veikia, dar nežinau, bet vieną knygą jau užsirezervavau. Dar ten yra Interneto kavinė ar pan, tik kasos aparato vaizdas man nepatiko, tad vidun nėjau. Bet ir pačioje bibliotekoje bent keturi kompai skirti Internetui. Na va. O išeinant paduodi knygas ir skaitytojo kortelę, jas staigiai perbraukia per stalą ir nuskaito visus barkodus, atspausdina čekiuką atminčiai ir išeini sau be rūpesčių. Ir dar užsklandėlės už dyką.
Pasakyčiau, „kada Lietuvoje taip bus?“, bet iš savo patirties su bankais įsitikinau, jog prieš tokius dalykus sakant reikia bent kartą užsukti į atitinkamą Lietuvos įstaigą ir pasižiūrėti, gal jau seniai viskas taip ir yra. Na, Mickevičiaus bibliotekoje buvau prieš kokius metus, jei ne daugiau (ir nematau didelio noro ten sugrįžti), o Mažvyde, girdėjau, knygų į namus neduoda išsinešti (o kol neduos, tol aš ten nosies nekišiu).
A, pakeliui į biblioteką užsukau į knygyną ir pamačiau tą pačią Terry Pratchetto knygą (The Fifth Elephant) už 80 kronų. Aš ją pirkau Kopenhagos stotyje už 100. Hm, hm. Deja, vietiniame knygyne daugiau gerų knygų nėra...
Šiandien Slashdote mačiau kvailą teiginį apie kompų greitį, atseit, žmogus, kuris naudoja tik vi, nejaučia, ar sėdi prie 486-tuko, ar prie Pentium-III. Na, na. Mano 75 MHz Pentium'e vim'as smarkiai pastabdo, ypač kai syntax highlightinimas sudėtingesnis ir mp3kė fone groja.
Trijų dienų Kopenhagos kortelė - nemokami muziejai ir visa kita. Gražūs planai atsikelti „anksčiau“, kad daugiau spėtume apžiūrėti. Aha.
Kėlėmės mes apie pirmą, nusipirkome turistų informacijos ofise tą kortelę ir patraukėm Kopenhagon. Traukiniai nemokami, žodžiu, laisvės jausmas.
Pirmas muziejus - Louis Tussaud vaškinės figūros. Na, visai įdomu. Tiesa, tos figūros į gyvus žmones tik iš toliau ir tik iš nugaros panašios, bet vis tiek nieko. Po gyvų žmonių (daugiausia - Danijos karalių) prasideda pasakų personažai. Deja, iki Tolieno šis muziejus neprisikasė, nors, tiesą sakant, pavadinti Tolkieną pasakomis tai daugmaž tas pats, kas pavadinti F-117 aeroplanu. Po pasakų - siaubai. Vienintėlis kiek įdomesnis dalykas ten - atskrendantis vaiduoklis; va jei tik ta grindų plokštė ne taip pastebimai pasispaustų... ir galėtų jis arčiau privažiuoti... „Nepaimama moneta“ per daug permatoma; Ripley muziejuje tas triukas su holograma daug geriau realizuotas. „Krentantis balkojnas“ Riplyje žymiai geresnis. Bet šiaip muziejus rezultatas nieko, moka žmonės iš menkiausio nieko kažką įdomaus padaryti lankytojų malonumui, bent jau man tokie muziejai įdomiau negu į paveiksliukus ant sienų žiūrėti ir apsimesti meno mylėtoju bei žinovu.
Tada mes patraukėme į artimiausią knygyną. Čia buvo šiek tiek įdomiau. Labai netgi įdomiau. Radau Neal Stephensono Cryptonomiconą bei daug kitų įdomių dalykų. Knygų kainos, tiesa, nelabai draugiškos Lietuvos studentui. 50 kronų už Terry Pratchetto The Light Fantastic - siaubingai pigu (ypač kai šalia ta pati knyga, tik kitos leidyklos leista, kainuoja 100 kr.). Deja, visą Pratchetto Discworld seriją sudaro 25 knygos; net ir po 50 kronų susidaro gana daug...
Hm. Ką gi mes darėme po knygyno? A, tiesa. Patraukėme į Gineso muziejų. Ten rekordai visokiausi. Žiov. Įdomiausias eksponatas - filmukas apie domino kauliukus. Pora studentų stadione labai gražiai sustatė virš 1300 kauliukų - ir ne šiaip sau sustatė, ten visokios simbolinės figūros, paveikslai, užrašai et cetera - ir stumtelėjo kraštinį.
Koks Vilniaus televizijos bokšto ir Eifelio bokšto aukščių santykis?
Tai va. Ginese Paulius pametė kepurę ir užėjo antrą kartą ieškoti; perėjo visą muziejų per tris minutes (jo žodžiais tariant; man stovint ir laukiant šaltame ore tai atrodė bent penkiolika minučių) ir nerado. O tada padarė teisingą dalyka - paklausė kasininko, ar tas kartais nematė. Žinoma, kad matė - rado pamestą kepurę ir nusinešė į savo ofisą, kad atiduotu į radinių biurą, ar ką jie ten Danijoj turi, žodžiu prieš pat uždarymą (tiksliau, jau uždarymo metu) mes kepurę atgavome.
Buvo šiek tiek po 19:00 ir mes dar spėjome į Netto parduotuvę. (Duonos ir regin... tai yra, kolos). Tada Paulius kažkokiais būdais sugebėjo mane įtikinti kėblinti per lietų į centrinę stotį, vietoje to, kad sėstume į traukinį čia pat, Norreporte.
Centrinėje stotyje nusipirkau dar dvi knygas ir mes parvažiavom namo.
Kai pabaigiau pirmą knygą, buvo apie 02:00 ir nuėjau miegoti.
„Šiandien būtinai atsikelsim anksčiau“, sakė Paulius. Gal ir atsikėlėm. Nors greičiau ne. Neužregistravau tikslaus laiko, tad sunku pasakyti. :)
Nuvažiavome į Norreportą ir iš ten patraukėme link Kopenhagos senamiestyje esančio bokšto. Užlipome. Beje, pirmą kartą mačiau bokštą be laiptų - vietoje jų buvo plačios nuožulnios grindys, kylančios spirale į viršų. Pačiame viršuje atsirado ir laiptai. Platūs ir statūs. Virš jų - siauri ir statūs. Siauri. Ar jau pasakiau, kad siauri? Tai va, jie buvo siauri. Na gerai, ne tokie jau ir siauri. Vienas žmogus praeiti gali. Deja, kai tas žmogus stovi laiptų apačioje, jis nemato, kas dedasi viršuje, ir atvirkščiai. Rezultatas - įdomi problema mūsų operacinių sistemų kursui apie kritines sekcijas bei daiktą, angliškai vadinamą mutual exclusion. Laimė, čia ne informatika ir galima sukčiauti - kažkokiais stebuklingais būdais žmonės sugeba prasilenkti pusiaukelėje.
Ant stogo didžiulė aukšta tvora. Jauties kaip paukštis už grotų. Gedimino bokšte laisvės (arba pasitikėjimo žmonėmis) daugiau. Ir vaizdas pas mus gražesnis - ne toks vienodas, matosi tiek senamiestis, tiek naujesni rajonai, tiek miškai. O čia - senamiestis vos ne iki horizonto. Ir aukštis per mažas.
(Keista, kad visa, kas gerai, atrodo natūralu ir neverta įpatingo dėmesio, o visokias smulkmenas taip ir norisi išvardinti. Beje, vos neužmiršau - dviračio grandinė krito du kartus. Vieną kartą - važiuojant į priekį (į stotį), kitą kartą - grįžtant atgal. Taip, apie ką aš čia? A, smulkmenos. Tai va, gal tai dėl žmogaus netobulumo - norisi pastebėti, kad ir pasaulis aplinkui netobulas? Gerai, užteks filosofijų).
Po senamiesčio patraukėm į Kristians...ė...irtaiptoliau pilį. Ten yra trys muziejai - griuvėsiai, karališkieji priėmimo kambariai ir parlamentas. Tiesa, trečias gal ir nelabai muziejus. ;) Į karališkus kambarius mes jau nebesuspėjome (prisirinko daug žmonių, tad jie užsidarė anksčiau, kad spėtų aniems viską parodyti), tad apžiūrėjome griūvėsius. Katedros požemiai įspūdingesni. Taip bent jau sako Paulius ir mano patriotizmo jausmas, nes aš gerai tų požemių nebeatsimenu. :) Bet ir čia nieko. Danai moka gerai muziejus įrengti.
Po pilies patraukėme į Nacionalinį muziejų. Ten buvo labai sudėtinga susigautyti, kur čia kokia ekspozicija ir kokia tvarka reikia apeiti kambarius, kad galvoje šviesiau pasidarytų. Daug mes ten aplakstyti nespėjome...
Tada aš patraukiau namo, o Paulius patraukė džiaugtis nemokamais traukiniais.
Antrąją knygą perskaičiau 23:30. Blogai. Per trumpa knyga. Per anksti baigiau. Pusė dvylikos - anksti dar miegoti! Pradėjau trečią... kažkaip įsijaučiau... 06:00 baigiau ją ir nuėjau miegoti.
Didingi planai šiandien jau tikrai tikrai anksti anksti atsikelti baigėsi tradiciškai. Atsikėlėm taip apie 14:00. 15:00 ar dar kiek vėliau buvom Kopenhagoje. Įsėdome į s-traukinį (jie taip vadinasi) ir nuvažiavom į Šarlotelundą (kas Chmielievską skaitė, tas žino). Ten susiradome akvariumą ir apžiūrėjome. Mažiukas toks, bet vis tiek nieko.
Kai išėjome, jau buvo beveik 17:00 ir jau beveik tamsu. Mane taip ir patraukė namo (o dar miegas suėmė...). O Paulių patraukė į Helsingiorą.
Perskaičiau ketvirtą knygą, palindau po dušu ir parašiau ataskaitą už tris dienas (po ketvirtadienio ne tik kad pašto netikrinau - išvis prie kompo nebuvau. Ir nepasiilgau! Štai, ką knygos daro.). Dabar 02:12 ir aš kovoju su pagunda pradėti penktą knygą. Rytoj 08:20 paskaitos.
Atrodo, pagunda laimi...
... bet 03:00 užmigau, neperskaitęs knygos iki galo.
Ai ai ai, paskui papasakosiu.
Tai va, žadintuvą (ta prasme, radiją) nusistačiau 07:00. Suveikė, tik nelabai efektyviai (apsiverčiau ant kito šono). 08:10 pasigirdo garsus beldimas į duris. Paulius? Ne. Nespėjau dar kaip reikiant atsibusti, kai durys (užrakintos) atsidarė ir kažkoks danas įkišęs galvą kažką pradėjo burbuliuoti. Perjungiau jį į anglų kalbą. Pasakė, kad atėjo kažko instaliuoti (bet dar neišgaravęs miegas trukdė įsiminti, ką), ir kad užeis vėliau. Tik tada pasižiūrėjau į laikrodį ir pašiurpau. Pašokau, susiruošiau ir 8:20 o gal 8:30 išlėkiau į paskaitas, palikęs tiems elektrikams raštelį ant durų, kad grįšiu 13:30. Mokykloje buvau 13:40, 20 minučių po paskaitos pradžios. Na, jei jau tiek pavėlavau, tai galiu ir dar porą minučių pavėluoti, tad patraukiau prie Interneto. 09:05 galų gale užėjau į klasę, prieš pat pirmos paskaitos pabaigą.
Praleisim tai, kas neįdomu (paskaitas).
Kai grįžau Internetas jau buvo įvestas. Ta prasme, atsirado du RJ-45 socketai, bet be didelio efekto. Įdomu, kada antrą laidų galą pajungs kur reikia?
Šiandien dviračio grandinė nukrito tris kartus. Supykau. Parsitempiau dviratį namo ir pabandžiau sukonfigūruoti galinį ratą. Dabar grandinė lyg ir smarkiau įtempta, bet neįpatingai.
APGAVYSTĖ! Knygoje (Pratchett'o Jingo) vietoje 313 - 344 psl. pakartoti 249 - 280! Jautė mano širdis, kad vietoje pigios (75 kr.) HarperPrism versijos reikėjo pirkti normalią Corgi Books leidimo už 100 kr.
Pradėjau Cryptonomiconą. Gera knyga.
Atsikelti kažkodėl buvo labai sunku. O jau tas lietus!
Kažkoks bjaurybė sudaužė butelį ant dviračių takelio. Pšššššššš....
Nusipirkau dar vieną kamerą, pakeičiau, nusinešiau ratą į degalinę... Ei, kur tas kompresorius dingo? Na, nedingo, kitas stovi (kabo), bet žarnelė tik viena ir tik automobiliams tinkanti. :(
Klasėje pas mus jau kelios dienos stovi miniatiūrinis 8 skylių hub'as, tad nebereikia per pertraukas išeidinėti. Ir nebevėluoju užsisėdėjęs prie Interneto. Anksčiau būdavo tragiška - penkios minutės pralekia nė mirktelėti nespėjus, skambučių jokių (ačiū Dievui) nėra, o refleksai išvystyti VU 15 minučių pertraukoms.
Po mokyklos susiradau artimiausią degalinę (Shell'o) ir prisipūčiau priekinę padangą. Visai kitas reikalas, nei suminis vakar vakaro bei šio ryto rankinis pompavimas, po kurio buvo išvis baisu ant dviračio užsėsti.
Tiesa, buvo komplikacijų. Tik pripūtus padangą ir atitraukus tą stebuklingą žarnelę, pasigirdo ilgas ir smarkus pššššššššš, kuris išnyko pirštu prispaudus ventilį. Ajajai. Atsukau ir išėmiau ventilį ir pamačiau, jog jo apsauginė gumelė gražiai nuplyšus ir pora milimetrų pasislinkus žemyn, atidengdama oro skylę. Stumtelėjau gumelę į viršų, įstačiau ventilį atgal ir liepiau jam nedurniuoti. Šį kartą viskas prisipūtė ir oras neberodė noro išeiti. Kažin, kas rytoj ryte bus?
Ši degalinė buvo truputį nepakeliui, bet vis dėlto gerai, kad į ją užvažiavau. Kita mano nužiūrėta degalinė, kuri yra pakeliui į namus, turi aparatą tik automobilių padangoms.
Pirmas dalykas, kurį padariau grįžęs namo - susirinkau visus turimus ventilius į dėžutę ir įsidėjau į kuprinę; dėl visa ko.
Namie vis dar jokių Interneto požymių (jei neskatysime dviejų RJ-45 rozečių). Beje, noriu patikrinti atmintį: suktos poros kabelis vadinasi RG-58, o rozetės - RJ-45, ar ne?
Užsuko Paulius pasiimti mūsų bendrų įrankių dviračių taisymui: sustreikavo jo galinė padanga. Ai, ai.
Pagal tvarkaraštį, ketvirtadienis yra absoliučiai laisva diena, bet mūsų Maikeliui trūksta laiko, tad ryt (ta prasme, šiandien, bet aš vakar rašau) turėsime keturias papildomas Javos paskaitas. Nuo 08:20. Brrr.
Po paskaitų padarėm šiokią tokią prezentaciją apie Lietuvą. Daugiausia tuo rūpinosi Paulius: vakar sėdėjo prie Interneto gražių paveiksliukų ieškodamas bei tekstą po jomis rašydamas.
Baigiau Cryptonomiconą.
Sloga. :(
Sloga lyg ir praėjo.
Aha, pirmadienis, o ką?
Tiesa, vos nepamiršau: atėjo laiškas iš Roskilde Sprogscenter, mūsų kursai prasideda lapkričio 21 d. Cha, cha. Daug mes ten išmoksim per du mėnesius.
Nuvažiavau į biblioteką, pasikeičiau knygas ir eilinį kartą pasidžiaugiau jų interfeisu.
Atsikelti kažkodėl buvo tragiškai sunku. Nuvažiavau į skolę, įėjau į klasę, žiūriu - aš vienas ir siuso dėstytojas, daugiau nieko. Oi. Po to dar du roskildiečiai atėjo. Liaudies iš kitų miestų nesimato.
Šiandieną Roskildėje vyks karalienės motinos laidotuvės. Dėl to nevažiuoja traukiniai ir šiaip eismas sustabdytas kai kuriose gatvėse.
Gavau tris webinius atvirukus. Brr, koks Tako interfeisas kreivas. Mažiukas kvadračiukas ekrano vidury, kuriame scrollinant galima po truputį paveiksliuką pamatyti. Gerai, kad bent jau horizontaliai telpa.
A, ir jei kas man pasakys, kad Opera for Linux yra stabili ar išbaigta, gaus į nosį.
Gavau laišką iš Delfi administracijos: 2001 sausio 1 d. baigiasi buvusio ALF'o paslaugos. Tik man problematiška nueiti pas juos sutartį prasitęsti. Nežinau, kaip čia reikės daryti.
Vakare išėjau pasivaikščioti, kas man nebūdinga. Paulius ištempė.
Pirmą paskaitą pramiegojau. Kažkaip paskutiniu metu keistai miegas puola.
Darosi vis sunkiau išsėdėti paskaitose.
Po paskaitų atėjo Maikelis su mumis pakalbėti. Jis, mat, išgirdo, kad mes manome, jog jis norėtų, kad per projektus mes būtumę atskirose grupėse, ir atėjo pasakyti, jog mes esame laisvi žmonės ir jei norime, galime būti ir vienoje grupėje.
Paulius vis dar nepasikeitė dviračio padangos...
Užsiregistravau Take webmailo paslaugai ir galų gale galėjau prieiti prie savo @takas.lt susikaupusių laiškų. Tik per ŽIAURIAI ŠLYKŠČIAI BAISIAI TRAGIŠKAI NEPATOGŲ webinį interfeisą. Daugiausia ten spamo, bet buvo ir pora asmeninių laiškų.
Po paskaitų slankiojom po ir aplink skolę ir fotografavom, kol juostelė nesibaigė.
Paskaitų nėra!
Planavom su Paulium kur nors važiuoti, bet jis atsikėlė tik 15:30 ir niekur nevažiavom.
Baigiau knygas, reiks ryt į biblioteką gal užeiti.
Toks įspūdis, kad naktį nemiegojau: varčiausi iš vieno šono į kitą kol nepastebėjau, kad laikrodis jau 6:33 rodo. Savotiška. Bet miegas neima.
Gavome projekto sąlygą: sumodeliuoti Alpes. Slidininkai ir taip toliau.
Kuo toliau tuo labiau man patinka šita biblioteka. Gaila, kad angliškų knygų mažai. Hm, gal reiktų į kokią Angliją važiuoti studijuoti?
Į mobilų atėjo žinutė, kad mano balso pašte (MobilSvar) yra trys naujos žinutės. Tik niekaip nemoku jų patikrinti. Šiaip ne taip išsiaiškinau balso pašto numeri, prisiskambinau, o ten prašo manęs slaptažodį surinkti (ar kažką panašaus padaryti -- daniškai šneka, nesuprasi). Renku standartinį 1234, bet nepriima.
Pašto dėžutėje vakar radau popierių krūvelę apie Internetą barake. Viskas daniškai. Nieko nesuprantu. Blogai.
Pažadino telefono skambutis. Tik pakėliau ragelį ir telefonas išsijungė (pas mane toks jau telefonas: akumuliatorių truputį ne taip pajudini ir basta). Tai pasikartojo dar du kartus. Ketvirtą kartą pasibaigė baterija. Pakeičiau, bet niekas nebeskambino (atsibodo, matyt).
Kuo toliau, tuo labiau Java atrodo įtartina. Bet kokia projekto kompiliacija užtrunka 30 sekundžių (ir jam reikia ištisų 10 sek, kad pastebėtų neteisingą parametrą komandų eilutėje). Virtuali mašina kraunasi 5 sekundes. Kodėl taip pat intepretuojamas Perlas viską padaro per sekundės dalį?
Projektai: košmaras. Neįmanoma įsivaizduoti atskiros kompiliacijos, kai klasės tarpusavy susijusios. Reikia kompiliuoti visą projektą vienu metu. Kai jį sudaro keli paketai (kurie visi privalo būti atskiruose kataloguose), darosi išvis neapsakomai linksma. Ir jokios automatizacijos! Ne, kad kompiliatorius pats susirastų source failus ir perkompiliuotų juos tik reikalui esant (pasitikrinęs pagal datas), reikia pačiam visus failus išvardinti ir jie visi bus kompiliuojami.
Grupinis darbas. Taigi. Kažkaip nelabai stumiasi. Šiandien nusprendėm individualiai studijuoti problemą, kad ją geriau suprastumėme.
Oi, kaip sunku atsikelti. Buvome susitarę susitikti 08:30, bet aš atėjau tik 09:00.
Grupinis darbas. Aha. Diskusijos apie programos dizainą. Nežinau, ar iš jų išplaukė kas nors naudingo.
Vakare - danų kalbos kursai. Vėl tie patys „mano vardas Jonas, o tavo?“. Taip, daug mes čia išmoksim... Grupėje pora lenkų, viena ispanė, vienas turkas, viena latvė, viena slovakė ir du lietuviai.
Oi, kaip sunku atsikelti. Buvome susitarę, kad visi sutikis 08:30, o aš ateisiu 09:00, tai aš ir atėjau 09:02.
Atitirpdžiau šaldytuvą, o tada pasižiūrėjau atidžiau ir nusprendžiau jį išskalbti. Išskalbiau. Tada įkvėpimo pagautas nusprendžiau išskalbti ir susikaupusius rūbus. Suorganizavau Paulių ir mes dviese užėmėm visas tris skalbimo mašinas. Viena iš jų buvo „Professional“, ir ten galima įdėti savo miltelių, kurių mes neturėjome. Bet jis sugebėjo ir be jokių ten miltelių švariai kojines išskalbti. O va kita, kur aš visokius šviesius T-shirtus sukišau, nieko gero nesugebėjo padaryti. Kitą kartą žinosiu, kad negerai yra geltonus marškinius su baltais T-shirtais į vieną krūvą dėti. O dabar teko antrą kartą skalbimą pakartoti. Visas šitas skalbimas ir džiovinimas baigėsi dvyliktą nakties. Dar po to po dušu palindau (ir apsidžiaugiau, kad turiu maudymosi kepuraitę), paskaičiau knygelę ir pusę dviejų užmigau teisuolio miegu.
Teisuolio miegas tesėsi iki 14:00. Nusprendžiau į mokyklą neiti - grupė didelė, gal kaip nors apsieis vieną dieną ir be manęs. Vis tiek reiktų grįžti apie 15:00 - dar į parduotuvę, į stotį naujos Danmont kortelės, o 17:00 į kursus išeiti...
Įjungiau mobilų ir ką aš matau? Balso pašte 5 pranešimai. Tik aš nemoku jų išklausyti...
Danų kursuose kažkaip lengva. Gal todėl, kad mes jau visą šitą praėjom Vilniuje? :)
Susipažinau ten su viena filipiniete iš mūsų skolės, Anželika (o gal Angelika?). Ji jau keturiolika su puse metų Danijoje gyvena, daniškai kalba be problemų, bet jai reikia gauti tą patvirtinantį popierių.
O į mūsų grupę atėjo viena estė.
Oi, kaip sunku atsikelti.
Galų gale išsiaiškinau balso pašto sistemą (su Carrie pagalba): ten, pasirodo, neprašė seno passwordo įvesti, o reikalavo iškart naują pasirinkti; bet kokį tik ne 1234. :)
Kažkodėl 80% visų žinučių, kurias esu gavęs balso pašte (ir čia, ir Lietuvoje) yra ne žinutės: arba tyla, arba žmonių komentarai, kaip visa šita mobiliakų sistema yra supainiota neaiški ir apskritai.
Biblioteka. Pasiėmiau galų gale kelis CD. Parsinešiau. Įdėjau į CD-ROMą. Supratau, kad neturiu kompe nė vienos Linuxinės konsolinės CD grojimo programos. Na, yra XMMSas, bet negi X'us dabar žmogus krausi? Kad turiu instaliacinį Mandrake CD kažkaip užmiršau ir pradėjau rašytis sau CD grojimo programėles. O kas ten sunkaus - open("/dev/cdrom"), ioctl(CDROMGETTOCHDR), ioctl(CDROMPLAYTRKIND), close(). Pigiau grybų, tik dokumentacijos dar mažiau, nei grybų. linux/cdrom.h komentarai skurdūs... Laimė, dar kažką apie CD grojimo tradicijas iš senų blogų DOS'o su MSCDEX'u laikų prisiminiau.
Electric Lights Orchestra Part II Moment of Truth. Man patiko: be uveritūros jie padarė dar ir undertiūrą. Pati muzika, beje, irgi patiko. :)
Ai, diske vieta tragiškai baiginėjasi.
Pirmą valandą Paulius privertė mane atsikelti pabeldęs į langą, o pats pasislėpė. O apie antrą atsibeldė vėl ir įtikino mane traukti į Švediją. Pusiaukelėje iki stoties staiga prisiminiau, kad nepasiėmiau klip kortos. Grįžti nesinorėjo, tad nusipirkau vieną stoty - paskutinę, kurią dar man apmokės. Apie trečią buvome Kopenhagoje ir nusipirkome ten bilietus į Malmø traukinį. Kalėdinė kaina - 60 DKK vietoje 90. Šitas traukinys važiuoja (40 min) per tiltą, jungiantį Daniją, Oresundo salą ir Švediją.
Kelios minutės po ketvirtos buvome Malmö centrinėje stotyje. Kaip tik Pauliui beminint faktą, kad Švedijoje matosi daug policijos, vienas policininkas mus sustabdė ir paklausė, iš kur mes. „From Lithuania“. Aha, tai rodykit pasus. Gerai, kad turėjau. Po to penkioliką minučių kažką tas plolicininkas aiškinosi (telefonu ir su kolegomis), tris kartus pervertė visus puslapius, klausinėjo, kas mes (studentai), ko čia atvažiavom (aplankyti), ko aplankyti (miesto), kiek užtruksim (tik šiandien). Neradęs prie ko prisikabinti atidavė pasus ir už kažką padėkojo.
Porą valandų vaikščiojom po miestą. Temo. Buvo daug eglučių, lempučių medžiuose ir ant eglučių, ir daug daug žvakučių. Žvakės man patiko. Įspūdingai atrodė didelis žvakučių laukas vienoje aikštėje. Taip pat įspūdingai atrodė metalinė eglės formos žvakidė su daugybe degančių žvakučių. Dar įspūdingiau atrodė virš tamsios upės raudonai iš apačios apšviestas tiltas ir jo atspindys vandenyje. Stiklinis greitaeigis liftas Scandia viešbutyje taip pat buvo įspūdingas. Jis ten važinėjo su ne mažesniu nei 0.5g pagreičiu. Gaila, kad viešbutyje tik 20 aukštų. Beje, aukštai sunumeruoti labai įdomiai: 0, F, 5, 6, 7, ..., 20.
Apie pusę septynių šiaip ne taip priverčiau Paulių parodyti man kelią į Scandlines prieplauką. Paulius dar norėjo pamatyti Lundą, tad pasiliko, o man vienai dienai įspūdžių pakako, tad nusipirkau bilietą į keltą ir 19:00 (su neišvengiamu 15 min. pavelavimu) išplaukiau. Deja, buvo tamsu ir pro langus nieko nesimatė. Supo ne smarkiau nei lėktuve. O kadangi pro langus jokios jūros nesimatė, tai panašumas buvo dar didesnis. Tik kelto salonas daug platesnis ir už 747. Po 45 min. buvau Kopenhagoje. Virš Niuhauno labai įspūdingai švietė horizontalus žalias lazerio spindulys. Gaila, kad horizontalus - greitai jį užstojo namai ir laivai. O taip įspūdinga būtų pažiūrėti į spindulį, einantį į begalybę...
Virš tos aikštės, kur Niuhaunas prasideda, švietė tinklas spindulių, besitęsusių nuo vieno namo stogo iki kito. Vieno namo kontūrai buvo iškabinėti lempučių girliandomis, kitas buvo apšviestas melsvai ir ant jo sukabinti iš lempučių padaryti varvekliai. Per vidurį buvo aptvertas žiedas ir jame padaryta čiuožykla, pilna ratu beskubančių čiuožėjų.
Nuėjau iki Norreporto ir įsėdau į Odensės traukinį. Iš pradžių buvau vienas vagone, bet Kopenhagos H stotyje mane iš mano vietos iškrapštė danas, kuris buvo tą vietą užsirezervavęs. Nespėjau įsitaisyti kitoje vietoje, kai teko dingti ir iš ten. Nuėjau į patį vagono galą ir įsitaisiau į kampinę vietą; ten manęs jau niekas nebetrukdė.
Pusryčiai (tiksliau, pietūs) antrą valandą nakties. Hm, hm.
Kaip gera nieko neveikti.
Nepavėlavau į skolę. Paulius susitvarkė dviratį. Daug programminimo. Skolėj - Java (užbaigėme pirmą prototipą), namuose - DOSinis lietuviškos standartinės klaviatūros (LST 1582:2000) draiveris. Įsijaučiau ir iki 3 nakties po to Swing'o tutorialą skaičiau. Jausmai apie jį neaiškūs.
Pavėlavau. Gerai, kad Paulius 9:30 į langą pabeldė.
Skolė, biblioteka. Grįžau namo 17:00. 17:15, kaip tik išeinant į kursus, prasidėjo lietus.
Grįžęs namo pamačiau, jog mano mobilus (kurį visur su savimi nešiojausi) sako „2 missed calls“. Mistika: jokio skambučio negirdėjau. Ar aš apkurtau, ar telefono iš po žieminės striukės nesigirdi?
(Kaip čia atsirado du skirtingi tos pačios dienos aprašymai, nežinau :). Kuris teisingesnis - spręskit patys.)
Beveik nepavėlavau. Pažanga.
Parsisiunčiau naujausius HOWTO (plain text formate) ir pramėčiau visus HTMLus iš disko. Vietoje 0 atsirado 6 MB laisvos vietos.
Vos nepamečiau vienos pirštinės.
Vis tas pats.
Išbandžiau Yahoo Messengerį. Atrodo, nieko daiktas. Bet kažko jam dar trūksta. Dar kol kas nemačiau man 100% patikusio ICQ-tipo daikto (pats ICQ irgi ne-100%).
Prie mūsų namų darbininkai kasa griovius ir tiesia kabelius. Internetas?
11:30 pažadino smarkus beldimas. Galvojau, Paulius supykęs iš mokyklos atvažiavo ir mane žadina. A, ne, pasirodo, ten lauke tie kabelistai žemę trombuoja.
Atėjau į mokyklą, pasėdėjau, pasijutau nesveikai, o dar ir galvą pradėjo skaudėti, tad parėjau namo, atsiguliau ir iki šešių vakaro prasnaudžiau.
Tada atsibudau ir prisėdęs prie kompo pradėjau programminti Perlu Unicodinius fontus Linux konsolei. Programinau visą naktį.
Jaučiausi vis dar kažkaip nesveikai, tai iš namų nosies nekišau.
Paulius susiruošė į Norvegiją keliauti.
Nuėjau miegoti anksti (kokią 19 val.)
Atsikėliau vėlai, skaičiau knygas, klausiau muzikos ir neprograminau.
Bet miegoti nuėjau vis tiek tik 3 nakties.