Tas pats, kas ir vakar, tik mobilų šį kartą prisiminiau. Kaip visada su kortele atsirakinau duris, įėjau į klasę, atsisėdau prie kompo... Po poros minučių pradėjo kažkas koridoriuje pypsėti. Pyp pyp pyp pyp pyp pyp pyp... 15 min kentėjau, tada išėjau pasižiūrėti. Vos išėjau pro duris, supratau, kad pypsi šitų klasės durų spyna. Vos durys užsidarė, spyna nutilo. Pasirodo, įėjęs į klasę ne iki galo duris uždariau.
Pauliaus savaitgalis buvo įdomesnis. Gaila, kad jis apie save nerašo.
Keista: vakar iki 2 nakties žaidžiau Adventureą, bet šįryt atsikėliau (beveik) laiku ir nepavėlavau.
Nesmarkiai lijo.
Citata: „Well, disk is a persistent memory, you could say. Unless there's a fire going on.“ (Michael Claudius)
Vėl nesisekė sutramdyti žadintuvą: suskambo 7:00, išjungiau, pabandžiau nustatyti aliarmą 10:00, vietoje to netyčia nustačiau patį laiką 10:00, išsiaiškinau, nustačiau aliarmą 10:00, suskambo, išjungiau, atstačiau laiką, dėl visa ko išjungiau ir vėl įjungiau aliarmą -- nesuskambo.
Ė, taigi aš norėjau 9:00, o ne 10:00 jį nustatyti!
Skolėje viduriniame pastate („Titanike“) vyko kažkokia prezentacija apie 4 semestro pasirenkamus dalykus (danų kalba).
A ne, pasirodo, vakar teisingai nustačiau žadintuvą, tik neįjungiau. Šiandien vėl tas pats: žadintuvas 7:00, bet jungiklis pozicijoje "OFF". Pabudau 9:00... Ar čia mano pasąmonė su manimi žaidimus žaidžia, pamiegoti ilgiau norėdama?
Šiandien ir rytoj vyksta kažkoks mokytojų susirinkimas/suvažiavimas/konferencija/bala-žino-kas, bet paskaitų nėra. Išskyrus SYS'ą. Penktadienio SYS'as turėjo būti perkeltas į ketvirtadienį, tad šiandien 4 SYS'ai. Tik štai mokytojas nesirodo. Gal jis galvoja, kad visi SYS'ai perkelti į penktadienį???
Ne, vis dėlto atėjo. Atrodo, per tą painiavą jam kliuvo dvi klasės vienu metu.
Paskaitų nėra! Galima miegoti!
Atsikėliau palyginus anksti ir į skolę (vakar pašto neskaičiau). Atėjau prie durų, o ten mano access kortelė nepanoro veikti. Kas čia dabar? Tepu tepu kitų durų ieškoti. O jos užrakintos ir jokių kortelių skaitytuvų šalia nesimato. Tepu tepu toliau. Taip pat neveikia. Tepu tepu atgal, prie pirmųjų. Iš penkto karto suveikė.
Ei, vėtrungė numirus!
Vėtrungė vis dar numirus.
Paskutinė savaitė prieš atostogas. Ir keltis 7:00, aaaa!
O jau koks lietus lijo visą dieną! Na, ne toks jau ir smarkus, bet ilgas ir šlapias.
Įdomu, kaip čia niekas nesiskundžia, kad aš mažai rašau? :)
Lijo. Dar ilgiau ir dar šlapiau. Ir tamsiau.
Lyja. Smarkiai. Trečią dieną iš eilės. Trečią. Dieną. Iš. Eilės.
Užsispyriau ir nėjau per lietų namo. Sėdejau skolėje iki šešių vakaro. Kai važiavau namo, jau nebelijo. Va taip jums!
Ryte taip ėmė miegas, kad nusprendžiau neiti į pirmas dvi paskaitas. Pamokas. Paskaitas. Ai, nesvarbu. Svarbu tai, kad 7:49 apsigalvojau ir vis dėlto nuėjau. Nuvažiavau.
Žinoma, dviratis nusprendė pareikalauti dėmesio ir numetė grandinę pusiaukelėje.
Mokykloje kažkas atrado kampe sukrautus vokus su mūsų nuotraukomis. Jie čia, pasirodo, jau porą savaičių guli! Tik štai nė vienas skaneris neveikia ir adminai to vis nesutvarko.
Skaitydamas Alano Cox'o dienoraštį pamačiau, kad prieš porą dienų Kopenhagoje vyko kažkokia Linuxistų konferencija. Tokią progą praleidau!
Šiandien mokykloje vyks kažkoks rudens atostogų partis. Bilietas - 100 DKK, už tai gauni 4 bokalus alaus ir kažkiek maisto. O po to - atostogos! Ištisa savaitė!
Pakeliui į namus dviratis nusprendė vėl pareikalauti dėmesio. Važiuojant stačiomis (kad greičiau būtų) nuo kalno grandinė nukrito ir netikėtai po kojomis ne pedalus o žemę. Teko šiek tiek pabėgėti kol užgęso inercija (ir kol prisiminiau, kad dviratis dar, laimė, turi ir rankini stabdį).
Vakarėlis buvo geras. Laimė, vietoje alaus (kurį dalino ne bokalais o 0.33 l buteliukais) galima būvo paimti buteliuką kolos ar kokteilį ar dar ką nors tokio.
Nors vakar viskas baigėsi 3:30, bet kažkodėl šiandien tiek aš tiek Paulius atsikėlėme anksti - apie 12:00. Oras puikus. Buvo sumanytas grandiozinis planas - nuvažiuoti į Kopenhagą, paplaukioti po kanalus, tada persikelti į Malmę, nuvažiuoti į Lundą, iš ten į Helsingborgą, persikelti atgal į Daniją (į Helsingiorą) ir tada namo.
14:10 patraukėm į stotį ir nuvažiavom į Kopenhagą. Iš Norreporto stoties patraukėm tiesiai tiesiai į Niuhauną (pakeliui truputį paklaidžioję po vieną gražų parką). 15:33 pavelavome į eilinį kanalų turą ir pusvalandį laukėme kito. Sulaukėme, sulipome, paplaukiojome valandą ir išbaigėme paskutinę juostelę. Įdomiausia buvo plaukti po žemais ir siaurais tiltais. Vienas buvo toks siauras, jog sienos buvo už 10 cm nuo laivo krašto.
17:10 plaukiojimas baigėsi ir mes patraukėme prie keltų. Žinojome, kad šiandien - paskutinė diena, kai galima persikelti su Pilenu į Malmę už 20 kronų (Scandlines kelia už 40). Pileno prieplauką matėme plaukdami pro šalį. Užėjome, pamatėme, kad 18:00 paskutinis keltas į Malmę, o 17:00 paskutinis keltas iš Malmės atgal. Hm... Užsukome į greta buvusią Scandlines prieplauką ir įsitikinome, kad galėsime grįžti, nors ir už 35 kronas. Tepu tepu atgal į Pileną, nusipirkome bilietus už 19 kronų (aš - už daniškas, Paulius už švediškas) ir pradėjome tokiame mažame aptvarėlyje laukti kelto. Minia susirinko baisi. Kai atplaukė keltas ir prasidėjo įlaipinimas, paaiškėjo, kad čia sistema kažkokia keista. Pirma leido žmones, kurių bilietai buvo paprasti su išspausdintu laiku 18:00. Mūsų su Paulium bilietuose buvo užrašyta "OPEN" ir ant jų dar buvo prisegti popieriaus lapeliai su skaičiais "56" ir "57". Kai sulipo paprasti žmonės, pradėjo leisti kitus, su numeriais nuo 1 iki 20. O po to keltas pasirodė pilnas ir nieko nebeleido. Laimė, bent jau pinigus čia pat prie kasos grąžino.
Į Malmę mes tą dieną nenuvažiavom.
Paštas ir visa kita. Ir ta nelemta dviračio grandinė.
Kada gi aš suskaldysiu šį didelį failą į mažesnius gabaliukus?
Bandėme knygynuose surasti Švedijos žemėlapį. Nepavyko. Švedija - tokia didelė šalis, kad į vieną žemėlapį nesutelpa. Tik gabalais (ne didesniais nei 45% Švedijos) po 100 kronų...
Grandinė krito du kartus.
Keista, bet dviračio grandinė šiandien nekrito.
Suskaldžiau šį dienoraštį mėnesiais. Dabar mąstau, važiuoti į skolę ir uploadinti, ar galima patingėti truputį (atostogos vis dėlto)?
Vakar pastebėjau du dalykus: 1) radijas groja tik vieną iš dviejų stereo kanalų; 2) šaldytuvas naktį burzgia ir trukdo užmigti. Kas įdomiausia, tai kodėl tik vakar šitai pastebėjau? Kodėl anksčiau šaldytuvas netrukdė? Ar radijas ir anksčiau taip elgėsi, ar čia tiesiog po vieno iš paskutinių netyčinių kritimų ant žemės?
Dviračio grandinė... Taip, nukrito.
Tai yra žiauru. Web'e yra padėta ištrauka iš Neal Stephensono knygos Cryptonomicon. O aš, nieko blogo neįtardamas, ėmiau tą ištrauką ir perskaičiau. O dabar noriu visos knygos. Kur ją gauti???
Mokykla neužrakinta, IT kavinė irgi ne... Keista.
O ir užrakino tą IT kavinę 15:45 vietoje 21:00.
Nuvažiavau į Kopenhagą, susitikau su tėvu, atvažiavusiu į komandiruotę. Pasiėmiau siuntą žieminių rūbų ir panašiai. Kažin, kaip man atgal važiuojant viskas tilps? Viešbutyje praleidau progą pamatyti, kaip atrodo Internetas televizoriuje, nes tas priedas kažkodėl nepanoro veikti. Nepadėjo nė tradicinis kompiuterininko Ctrl+Alt+Del ant infraraudonos klaviatūrėlės.
Grįžtant į Roskildę galėjau praktiškai patikrinti klip kortos galiojimo trukmė. Važiuodamas į priekį išmušiau ją kažkur 19:01; automatas kaip visada maloniai suapvalino tai iki 19:15. Taigi, klipas galiojo iki 21:15. Grįždamas įsėdau į traukinį 21:04. Kaip visada, prieš pat Roskildę pradėjo tikrinti bilietus. Buvo 21:20 ar panašiai. Išdidžiai parodžiau savo naujutėlę klip kortą su vienu išmušimu ir man kontrolierė pradėjo kažką aiškinti. Aš pradėjau vaidinti nieko nesuprantantį užsienietį (kas nebuvo sunku, nes aš iš tiesų iš tos danų kalbos nieko nesuprantu). "Excuse me?". "You forgot to mark this", "Where did you get on" ir pan. Galų gale įrodžiau savo teisybę - klip korta galioja 2 val, aš įlipau į traukinį Kopenhagoje 21:04, kai ji dar galiojo ir t.t. "Ok", pasakė kontrolierė ir atidavė man mano klip kortą neišmušusi joje jokių papildomų skylių. Gerai. Vadinasi, arba iš tiesų klip korta turi galioti tik įlipimo momentu, arba čia su užsieniečiais dėl tokių niekų griežtai nesielgiama. Kiek atsimenu iš klasioko Keneto šnekų, teisingi abu šie teiginiai.
Lietuviški laikraščiai buvo nekasdieniškas dalykas. Labiausiai man patiko Microsoft kompanijos reklama, demonstruojanti jų elementarios aritmetikos sugebėjimus: „1 + 1 = 3“.
Grįžęs pradėjau skaityti dvi „Eridano“ knygas, kurias turėsiu grąžinti iki sekmadienio. Įsijaučiau truputį per smarkiai - kai pusę šešių ryto nuėjau miegoti, abi jau buvo perskaitytos. Dabar noriu visų kitų Terry Pratcheto knygų...
Pirmą nakties paskambino Paulius iš Kopenhagos. Jis antradienį buvo iškeliavęs Švedijon, norėjo nusigauti iki Stokholmo. Raktus buvo palikęs man, tad kad naktį nežadintų, dabar paprašė padėti jam po kilimėliu.
Ryte (12:59) pažadino smarkus beldimas į duris. Na ne tiek smarkus, kiek greitas ir užtikrintas. Kol aš pašokęs susiradau kelnes ir atidariau duris, beldimo autorius išnyko. Priėjęs prie lango pamačiau tik įtartiniai atrodančią kuprinę, dingstančią už Pauliaus namo kampo. Augustas?
Kol susiprausiau susišukavau, apsirengiau ir parašiau šias eilutes praėjo pusvalandis. Nuėjęs pas Paulių įsitikinau, kad Augustas (jei tai buvo jis) čia pasiekė dar mažesnių rezultatų - Paulius net nepabudo.
Visą dieną periodiškai beldžiau į Pauliaus duris. Prisibelsti nepavyko. Vakare atėjo pats Paulius, papasakojo, kaip jis nusigavo iki Stokholmo (tranzuoti nepavyko, teko naudotis traukiniais) ir ką ten veikė (tris paras nevalgė ir nemiegojo).
Vėliau Paulius savo pašto dėžutėje rado trumpą Augusto laiškelį - tai tikrai buvo jis, tik mūsų „nerado“ ir nutranzavo toliau.
Žadintuvas 9:00, kad anksti atsikelčiau ir visa kita. Atsikėliau 12:00, kai pažadino telefono skambutis.
Susitikau su tėvu ir pirmąkart pastebėjau, kad šeštadieniais 12:00 Roskildėje kažkaip labai jau daaaaug žmonių. Keistai danai savaitgalius supranta - kelias ankstybėj neapsakomoj, o visi muziejai ir parduotuvės 16:00 užsidaro. Reikėjo man į Ispaniją važiuoti, ten, sako, gyvenimas 18:00 prasideda...
Tai va, užsukom į parduotuvę, paskui pas mane „namo“, papietavom ir pastebėjom, kad 15:00 - pats laikas eiti į kokį nors muziejų, kol jis dar neužsidarė. Kol pėsčiomis (du dviračiai trims žmonėms - mažai) nuėjome iki Vikingų laivų muziejaus, praėjo dar koks pusvalandis ir mes ten vos ne vos spėjome kažką apžiūrėti. Mano teorija, kad autentiški vikingų šalmai neturėjo jokių ragų kaip ir pasitvirtino - muziejuje jokiuose paveiksliukuose raguotų šalmų nesimatė. Bet nesimatė ir kokio nors stendo apie tai, jog raguoti šalmai yra naujas populiarus mitas.
Po muziejaus pakeliui užsukome į kažkokią stiklo dirbinių parodą (nemokamai - tai kodėl gi neužsukus). Atrodo, ten dienos metu ten demonstruoja, kaip pučiamas stiklas, bet mes atėjome gilų gilų vakarą (16:10), prieš pat užsidarymą, tad jokių demonstracijų nebuvo.
Tada patraukėm centro pusėn, pabandėme Algade gatvėje surasti kokią nors kavinę tarp parduotuvių. Nepavyko. Užtat pasibaigus Algade, prie stoties, kavinių ir restoranų pilna. Į pirmąją užsukome ir kažkiek pasėdėjom.
Kopenhaga. Kitaip tariant - keltis 8:00 (realiai - 8:40), 9:00 (realiai - 9:20) patraukti į stotį, 9:32 (realiai - 9:46) išvažiuoti ir 9:55 (realiai - 10:05) būti ten. Atsikratėm dalies bagažo (vasarinių rūbų visokių ir pan.).
Pirmiausia patraukėme į Ripley's Believe It Or Not muziejų. Visai netgi nieko. Iš pradžių atrodė toks truputį vaikiškas (o tas pastovus „norite - tikėkite, nenorite - netikėkite“ tai jau visai erzina), bet į pabaigą pasidarė įdomiau. Pusė muziejaus eksponatų - aborigenų ginklai, įrankiai, valiuta, trofėjai ir kiti daiktai, kuriais netikėti nėra priežasties. Kita dalis - visokie maži ar įdomūs daikčiukai (laivų modeliai riešutų kevale ar iš degtukų padarytas Tadž Mahalo modelis), tad viską matai prieš save ir neturi jokio pagrindo netikėti. Likutis - visokie pasakojimai, kaip „kartą gyveno toks žmogus, kurio ūgis - 2.72 m“ ir pan., kuriais norint galima ir netikėti, bet negi gaila?
O va į galą jau pradėjo darytis įdomu. Labiausiai man patiko (ir paliko didžiausią įspūdį) besisukantis tiltelis cilindriniame plytinimae tunelyje. Tiksliau, tiltelis tai ten nesisuka, sukasi tik pats tunelis, mano galva ir dabar mano liežuvis (pirštai), bandant teisingai užrašyti žodį „besusisisusikantį“. Tiltelio gale dar toks piešinys, į kurį vien žiūrint galva suisukti gali, taip kad pusę perėjes pajutau, jog jau 45 laipsnių kampu remiuosi į dešinį turėklą. Trumpiau tariant, buvo smagu. Grįžau ir perėjau dar porą kartų.
Už tiltelio ir vingiuoto koridoriuko toks prastai apšviestas kambarys su balkokiuku virš vanens, o kampe iš vandens kyšo kažkoks karstelis su griaučiais ir virš jo gražiai „ultravioletine“ spalva apšviesta lentelė su užrašais. Kad ten ką nors perskaitytum, turi prieiti prie balkono krašto ir dar gerai pasilenkti. Ir tada suveikia technika - staiga kažkoks išeinančių garų garsas, balkonas smukteli žemyn, o skeleto akys užsidega raudonai. Linksma. Kas ant tos lentelės parašyta buvo, neatsimenu.
Toliau vėl nieko labai įdomaus (o ir galva po tiltelio dar tebesissusiska), gal nebent „žvaigždžių persirengimo kambarys“ (kurį atidarius pamatai manekeną stovintį tualete ir girdi nuleidžiamo vandens garsą) ar pora hologramų. Pirmoji - skylė sienoje, o ten brangakmenis už stiklo. Kiši ranką ir nejauti nei stiklo, nei brangakmenio. Kiek tokiau - pliažas, smėlis ir matai kažkokią Havajų gražuolę. Eini į priekį, vieną akimirką ją užstoja palmė, o už kito žingsnio pliažas jau tuščias.
Šalia yra ir kitas muziejus - Eksploratoriumas. Norint ten įeiti, reikia įmesti į specialų žetoną, kuris tuojau pat išrieda atgal. (Kodėl išrieda - nesuprasi, bet niekas netrukdo kitam žmogui jį pasiimti ir įeiti nemokamai.) Viduje keletas (nelabai daug), kaip čia tokius pavadinti... atrakcionų. Irgi gana vaikiški, bet yra ir neblogų. Vienoje vietoje rodo senovinį „kino aparatą“ - suki ratą su plyšeliais ir matai skrendantį paukštį. O besukant ratą girdisi kažkoks keistas šnypštimas. Na, ne toks garsas, koks turėtų būti trinantis metalinėms dalims... Pažiūrim žemyn... O po kojomis apšviestas šnypščia gyvačių tuntas. Gyvatės, aišku, nelabai tikros, bet mintis gera.
Dar yra ten vienas ydomus kambariukas: ant durų užrašyta „Atsargiai“, o jas pravėrus kad pasigirsta bildėjimas, dūžtančių daiktų garsai ir taip toliau, ir matosi pakrypusios lentynos su „nukritusiais ir sudužusiais“ kompais.
Paskui dar nuėjome į planetariumą, pasižiūrėjome filmuką „SolarMax“ apie saulę (apie ką gi daugiau, su tokiu pavadinimu?). Žiūrėti filmą per visą planetariumo pussferę - neblogas efektas, bet man plokščias neaprėpiamas ekranas Keiptaune paliko didesnį įspūdį, kai ten parodė porą minučių skrydžio virš Didžiojo kanjono.
Apačioje dar muziejus yra. Ir viena įdomi detalė: toks mažiukas kosminio laivo modelis, kas skamba įspūdingai, nors praktiškai tai ketvirtis clindro su pora ekraniuku viduje vaikams palandžioti; o tame modelyje tarp visokių informacinių ekranų pritvirtintas "IBM PS/2 note" notebookiukas, toks iš pirmo žvilgsnio labai panašus į mano mylimąjį ThinkPadą. (Beje, lygiai tokį patį "PS/2 note" galėjau už 90 Lt. nusipirkti Vilniuje, parduotuvė „Pelė“, procesorius 386, atminties 8 Mb ir 90 Mb diskas).
Po to buvo daug klaidžiojimo po miesto centrą, Paulius patraukė į „sightseeing bus“ą pavažinėti po miestą, mes vaikščiojom toliau ir t.t. Visos parduotuvės uždarytos, muziejai irgi, žodžiu, nėra ką veikti (išskyrus vaikščiojimą ir kavines).
Beje, vieno uždaryto knygyno vitrinoje pamačiau Terry Pratcheto knygą The Fifth Elephant ir jos baisiai užsimaniau. Tiesa, kiek bijojau kainos - pas mus Roskilėje Arthur Clarkeo 2010 metų odisėja kainuoja apie 140 DKK. Bet taip jau norėjau, taip jau norėjau, kad morališkai nusiteikiau iki 100 DKK už ją sumokėti.
Vakaras. Stotis. 20 minučių iki traukinio. Kioskelis su laikraščiais ir knygomis. Knygoms. Kai kurios - angliškos. Viena - Terry Pratcheto The Fifth Elephant. 99 kronos. „Ai, bala nematė“. Pirkau.
Šalia kitas kioskelis. Knygos. Knygos. Daug knygų. Viena siena - angliškų. Kas ketvirtos noriu. Visos po 99 kronas, išskyrus tą, kuri po 89 ir Tolkieną, kuris daug brangesnis. Tolieno Hobitas (130 DKK), Žiedų valdovas (200 DKK), Silmarilionas (kurio gal ir ne taip jau smarkiai ir noriu...), Roger Zelazny visa Ambero serija viename tome (tik 100 DKK! Bet aš jau viską lietuviškai turiu...), Terry Pratcheto dvi lentynos (ką daryti? visos po 100 DKK!), Louis McMaster Bujold trys knygos (visos neskaitytos), ir dar daugiau... Nusipirkau visas tris Bujold, o kitką atidėjau kitam kartui...
Na nieko, tik 400 DKK išleidau knygoms per atostogas, o va Pauliaus kelionė į Stokholmą kokį 1000 DKK surijo... Reiškia dar 6 knygas nusipirkti galiu! :)
Kalbant apie Paulių - jam jau liūdna darosi, kortelė tuščia, likusią pusę stipendijos lietuviai ar tai europiečiai neskuba pervesti, o užmokėjus 2000 DKK nuomos liks tik pora šimtų pragyvenimui. :(
Ekskursija į BEC'ą (Bankirtaiptoliau Edb Center). Išdalino visiems "guest" ID korteles, suvarė į konferencijų salę ir nuo 9 iki 11 kažką daniškai šnekėjo skaidres rodydami. Vos neužmigau. Sako, pernai buvo ekskursija po patalpas ir rodė gyvus meinfreimus, bet šiemet buvo per daug žmonių.
Iš tų slaidų supratau tik tiek, jog jie ten naudoja IBM meinfreimus (900 MIPS), 8 TB disku masyvus ir automatinius juostų įrenginius. O softas - Cobolas, CICS (kad ir ką tai bereikštų), DB2, DBI, APL; per vidurį Coolgeno sugeneruotos kažkokios C++ (turbūt) programos Win'ams bei OS/2; priekyje - C/C++ frontendai (ką reiškia „Easel“?). Ateityje planuoja pereiti prie JSP, servletų, apletų, Java EJB (kad ir ką tai vėl reikštų) ir pan.
Projektas. Aaaa...
Kas per bajeris - puni.osf.lt numiręs??? To dar nebuvo. Kur mano 3 dienų paštas??? www.lrytas.lt irgi? Visa Lietuva be ryšio, ar ką?
O tai tau. Paranojikas nelaimingas. Prieš dvi savaites susigeneravau randominį aštuonių simbolių passwordą ir iškart jį nusistačiau abiejuose mokyklos Linuxiniuose accountuose. O dabar pamiršau. Ir neturiu niekur užsirašęs. Va taip.
Skaneris jau veikia.
Louis McMaster Bujold rašo geras knygas. Skaičiau iki 04:00
Atsikėliau 15:00 ir į skolę. Paštas veikia, skaneris veikia, tik kur 20 Mb dydžio nuotraukėlę kišti nežinau. Na, ne 20 ten MB, suJPEGinus tik 500k, bet paštu kam nors siųsti nesinori. ;)
Skaičiau iki 05:45. 02:00 Padariau pusvalandžio pertraukėlę projektui pasiruošti.
Kėliausi 8:00, 9:00 buvau skolėje. Truputį pašnekėjome apie tą mūsų nelaimingą projektą. Tada - internetas ir namo.
Penktą patraukiau į aerouostą išlydėti tėvo. Lijo, tad nusprendžiau vietoje dviračio geriau paimti skėtį.
Atrodo, traukinys Roskildė-Aerouostas tyčia vėluoja 5 min. Antrą kartą važiuoju, ir antrą kartą vėluoja. Tiesa, pirmą kartą nuvežė ne ten, bent dabar patekau, kur reikia.
Pasėdėjau aerotuose kažkokiam bare ir taip toliau. Trumpiau tariant, atsisveikinimas. Kai po to ėjau į traukinį, gavau dar papildomai ir SMSą "iki". Pabandžiau atsakyti (ir ta proga dar pasiųsti linkėjimus mamai bei Živilei), bet kažkodėl nepavyko. Kodėl kartais SMSai nenueina? Ar tada, kai telefonas kitame gale būna išjungtas?
Skaičiau tik iki 3:00 (o gal 3:45? nepamenu). O tada baigėsi knygos ir teko eiti miegoti.
Atsikėliau 15:30. Pradėjau kažką rašinėti projektui. 17:00 patraukiau į skolę.
Beje, užmiršau paminėti: vakar krito grandinė. Šiandien irgi.
21:05 patraukiau namo.
Mokykla, Internetas ir taip toliau. Pasėdėjau LogInne ir nieko nepadariau projektui. Na nebent atsispausdinau ir perskaičiau pusę "Open Sources" knygos (kurią visą galima kažkur iš O'Reilly saito parsisųsti).
Mokykla. Išbandžiau naują access cardą, kuri taip pat yra ir studento pažymėjimas. Pasiėmiau notebooką, bet užmiršau tinklo kortelę, tad likau be pašto. Užtat atsispausdinau antrą pusę knygos.
300 dpi spausdintam tekstui yra per mažai.
Projektas kažkaip nelabai greitai stumiasi...
Pradedu nekęsti DOSEMU. Periodiškai užmiega penkioms minutėms ir reikia arba laukti ir kantrybę auginti, arba kilinti ir iš naujo paleidinėti.
Pora minčių apie radiją: atrodo, pagaliau supratau, kodėl aš nežiūriu televizijos ir neklausau radijo. Kantrybės ir savikontrolės neužtenka reklamoms pakęsti. Čia suradau vieną stotį, „Sky Radio“, kur jokių reklamų ir kvailų šnekų nėra, o tuos retus šaukinius (jie taip vadinami, ar ne?) dar galima iškęsti. Problema... kaip čia pasakius... ribotas asortimentas. Kai kurios dainos taip įgriso, kad jau po 5 sekundžių jas atpažįstu ir kokiam pusvalandžiui išjungiu radiją.
Hm... mano notebookas po truputį byra į gabalus. Du gumos gabalėliai, vaidinantys kojelių vaidmenį, jau atsiklijavo. Flopio eject mygtukas (jei tą siaurą išsikišusį daiktą galima pavadinti mygtuku) laikosi tik ant „ačiū“. Ant stalo, šalia tos vietos, kur paprastai laikau notebooką, radau kažkokį įtartiną mažą nulūžusį juodos spalvos plastmasės gabaliuką. Hm.
Nekenčiu Microsoft Internet Explorerio. Nekenčiu. Kas antrą kartą, kai prireikia atsispausdinti kokį htmlą, aš jo n e k e n č i u.
Pasibaigė vasaros laikas. Jei galima tikėti Windows 98-tais, tai laikrodį reikia atsukti valanda atgal.
Oi su projektu nelinksma... Šiandien turėčiau visus 10 psl. užbaigti, o kol kas tik 1.5 psl. turiu...
Danijos PVM'as - 20%.
Dabar 1:35 ir aš turiu 4.5 psl.
2:27 ir 5.5 psl. Ugh.
3:10 ir 6.25 psl. Hm. (Beje, puslapių skaičiuojami pagal 12 pt šrifto LaTeX'o outputą, su tradiciškai didokomis standartinėmis paraštėmis)
4:10 ir 7.5 psl. Liko 2.5 psl.
4:58 ir 8.3 psl.
Hm... 5:22 ir 8.6 psl. Hm... Apytiksliais vertinimais su standartinėmis Word'o paraštėmis tai sudarytų apie 6 psl. Hm. Negerai ko tai. Bet reikia bent jau užbaigti turinį, paskutinė (ir pati svarbiausia) tema liko.
6:13 ir 9.8 psl. Einu miegoti. Rašymas degradavo iki to, jog aš pažodžiui renku tekstą iš ESR'o The Magic Cauldron'o.
Perskaičiau savo sapaliones ir nusprendžiau, kad ne taip jau ir blogai, kaip vakar atrodė.
Nuėjau miegoti 18:00, kas man nebūdinga.
Atsikėliau 12:00 ar tai 13:30, kas man būdinga.
Baigiau projektą! Ar bent jau savo dalį. Nesu patenkintas, bet dabar manęs su kirviu niekas nenuvarys dar ko nors taisyti.
Nuėjau miegoti 21:00, kas man irgi nebūdinga. 00:00 nusprendžiau, kad nėr čia ko, laikas valgyti pusryčius. Atsikėliau ir iki 02:30 užsiiminėjau maisto gaminimu, valgymu bei skaitymu. O paskui nesėkmingai bandžiau užmigti. Apie 04:30, atrodo, pavyko.
Na va, sujungėm mūsų visų rašaliojimus į viena Word'o doc'ą ir aš kelias valandas su juo tąsiausi, išvaizdą vienodindamas. Gerai, kad savo notebooke Win95 ir Word97 palikau, o tai būtų tekę danišką interfeisą mokytis.
PABAIGĖM PROJEKTĄ! Nerealu! Ištisa diena ir dviem valandom anksčiau nei reikia!
Ale žiūriu, man genialios mintys į galvą plaukti pradeda. „Notebookas - geras daiktas. Dabar visada prieš kur nors išvažiuodamas notebookus pirksiu.“ Jokio alaus jau savaitę negėriau, gal čia laisvė svaigina?
Užėjau galų gale į biblioteką. Ten viskas paprasta: paduodi CPR kortelę (ta magiška „geltona kortelė“, socialinis draudimas ar kažkas panašaus, svarbiausias asmens dokumentas Danijoje) ir per penkias minutes gauni skaitytojo kortelę (laminuotas popiergalis su vardu/pavarde ir barkodu). Toliau - knygos (o taip pat CD-ROM'ai, audio kompaktai bei video kasetės). Angliškų knygų yra, bet neypatingai daug (pusantros eilės; eilė tai čia keturios ar aštuonios spintos, ta prasme lentynos plačiąja prasme). Stovi krūva kompų, juose IExploderis ir knygų katalogas (Intranete). Galima įsiloginti su savo skaitytojo bilieto numeriuku ir CPR kodu, ir tada, tarkime, užsirezervuoti knygas. Kaip tai veikia, dar nežinau, bet vieną knygą jau užsirezervavau. Dar ten yra Interneto kavinė ar pan, tik kasos aparato vaizdas man nepatiko, tad vidun nėjau. Bet ir pačioje bibliotekoje bent keturi kompai skirti Internetui. Na va. O išeinant paduodi knygas ir skaitytojo kortelę, jas staigiai perbraukia per stalą ir nuskaito visus barkodus, atspausdina čekiuką atminčiai ir išeini sau be rūpesčių. Ir dar užsklandėlės už dyką.
Pasakyčiau, „kada Lietuvoje taip bus?“, bet iš savo patirties su bankais įsitikinau, jog prieš tokius dalykus sakant reikia bent kartą užsukti į atitinkamą Lietuvos įstaigą ir pasižiūrėti, gal jau seniai viskas taip ir yra. Na, Mickevičiaus bibliotekoje buvau prieš kokius metus, jei ne daugiau (ir nematau didelio noro ten sugrįžti), o Mažvyde, girdėjau, knygų į namus neduoda išsinešti (o kol neduos, tol aš ten nosies nekišiu).
A, pakeliui į biblioteką užsukau į knygyną ir pamačiau tą pačią Terry Pratchetto knygą (The Fifth Elephant) už 80 kronų. Aš ją pirkau Kopenhagos stotyje už 100. Hm, hm. Deja, vietiniame knygyne daugiau gerų knygų nėra...
Šiandien Slashdote mačiau kvailą teiginį apie kompų greitį, atseit, žmogus, kuris naudoja tik vi, nejaučia, ar sėdi prie 486-tuko, ar prie Pentium-III. Na, na. Mano 75 MHz Pentium'e vim'as smarkiai pastabdo, ypač kai syntax highlightinimas sudėtingesnis ir mp3kė fone groja.
Trijų dienų Kopenhagos kortelė - nemokami muziejai ir visa kita. Gražūs planai atsikelti „anksčiau“, kad daugiau spėtume apžiūrėti. Aha.
Kėlėmės mes apie pirmą, nusipirkome turistų informacijos ofise tą kortelę ir patraukėm Kopenhagon. Traukiniai nemokami, žodžiu, laisvės jausmas.
Pirmas muziejus - Louis Tussaud vaškinės figūros. Na, visai įdomu. Tiesa, tos figūros į gyvus žmones tik iš toliau ir tik iš nugaros panašios, bet vis tiek nieko. Po gyvų žmonių (daugiausia - Danijos karalių) prasideda pasakų personažai. Deja, iki Tolieno šis muziejus neprisikasė, nors, tiesą sakant, pavadinti Tolkieną pasakomis tai daugmaž tas pats, kas pavadinti F-117 aeroplanu. Po pasakų - siaubai. Vienintėlis kiek įdomesnis dalykas ten - atskrendantis vaiduoklis; va jei tik ta grindų plokštė ne taip pastebimai pasispaustų... ir galėtų jis arčiau privažiuoti... „Nepaimama moneta“ per daug permatoma; Ripley muziejuje tas triukas su holograma daug geriau realizuotas. „Krentantis balkojnas“ Riplyje žymiai geresnis. Bet šiaip muziejus rezultatas nieko, moka žmonės iš menkiausio nieko kažką įdomaus padaryti lankytojų malonumui, bent jau man tokie muziejai įdomiau negu į paveiksliukus ant sienų žiūrėti ir apsimesti meno mylėtoju bei žinovu.
Tada mes patraukėme į artimiausią knygyną. Čia buvo šiek tiek įdomiau. Labai netgi įdomiau. Radau Neal Stephensono Cryptonomiconą bei daug kitų įdomių dalykų. Knygų kainos, tiesa, nelabai draugiškos Lietuvos studentui. 50 kronų už Terry Pratchetto The Light Fantastic - siaubingai pigu (ypač kai šalia ta pati knyga, tik kitos leidyklos leista, kainuoja 100 kr.). Deja, visą Pratchetto Discworld seriją sudaro 25 knygos; net ir po 50 kronų susidaro gana daug...
Hm. Ką gi mes darėme po knygyno? A, tiesa. Patraukėme į Gineso muziejų. Ten rekordai visokiausi. Žiov. Įdomiausias eksponatas - filmukas apie domino kauliukus. Pora studentų stadione labai gražiai sustatė virš 1300 kauliukų - ir ne šiaip sau sustatė, ten visokios simbolinės figūros, paveikslai, užrašai et cetera - ir stumtelėjo kraštinį.
Koks Vilniaus televizijos bokšto ir Eifelio bokšto aukščių santykis?
Tai va. Ginese Paulius pametė kepurę ir užėjo antrą kartą ieškoti; perėjo visą muziejų per tris minutes (jo žodžiais tariant; man stovint ir laukiant šaltame ore tai atrodė bent penkiolika minučių) ir nerado. O tada padarė teisingą dalyka - paklausė kasininko, ar tas kartais nematė. Žinoma, kad matė - rado pamestą kepurę ir nusinešė į savo ofisą, kad atiduotu į radinių biurą, ar ką jie ten Danijoj turi, žodžiu prieš pat uždarymą (tiksliau, jau uždarymo metu) mes kepurę atgavome.
Buvo šiek tiek po 19:00 ir mes dar spėjome į Netto parduotuvę. (Duonos ir regin... tai yra, kolos). Tada Paulius kažkokiais būdais sugebėjo mane įtikinti kėblinti per lietų į centrinę stotį, vietoje to, kad sėstume į traukinį čia pat, Norreporte.
Centrinėje stotyje nusipirkau dar dvi knygas ir mes parvažiavom namo.
Kai pabaigiau pirmą knygą, buvo apie 02:00 ir nuėjau miegoti.
„Šiandien būtinai atsikelsim anksčiau“, sakė Paulius. Gal ir atsikėlėm. Nors greičiau ne. Neužregistravau tikslaus laiko, tad sunku pasakyti. :)
Nuvažiavome į Norreportą ir iš ten patraukėme link Kopenhagos senamiestyje esančio bokšto. Užlipome. Beje, pirmą kartą mačiau bokštą be laiptų - vietoje jų buvo plačios nuožulnios grindys, kylančios spirale į viršų. Pačiame viršuje atsirado ir laiptai. Platūs ir statūs. Virš jų - siauri ir statūs. Siauri. Ar jau pasakiau, kad siauri? Tai va, jie buvo siauri. Na gerai, ne tokie jau ir siauri. Vienas žmogus praeiti gali. Deja, kai tas žmogus stovi laiptų apačioje, jis nemato, kas dedasi viršuje, ir atvirkščiai. Rezultatas - įdomi problema mūsų operacinių sistemų kursui apie kritines sekcijas bei daiktą, angliškai vadinamą mutual exclusion. Laimė, čia ne informatika ir galima sukčiauti - kažkokiais stebuklingais būdais žmonės sugeba prasilenkti pusiaukelėje.
Ant stogo didžiulė aukšta tvora. Jauties kaip paukštis už grotų. Gedimino bokšte laisvės (arba pasitikėjimo žmonėmis) daugiau. Ir vaizdas pas mus gražesnis - ne toks vienodas, matosi tiek senamiestis, tiek naujesni rajonai, tiek miškai. O čia - senamiestis vos ne iki horizonto. Ir aukštis per mažas.
(Keista, kad visa, kas gerai, atrodo natūralu ir neverta įpatingo dėmesio, o visokias smulkmenas taip ir norisi išvardinti. Beje, vos neužmiršau - dviračio grandinė krito du kartus. Vieną kartą - važiuojant į priekį (į stotį), kitą kartą - grįžtant atgal. Taip, apie ką aš čia? A, smulkmenos. Tai va, gal tai dėl žmogaus netobulumo - norisi pastebėti, kad ir pasaulis aplinkui netobulas? Gerai, užteks filosofijų).
Po senamiesčio patraukėm į Kristians...ė...irtaiptoliau pilį. Ten yra trys muziejai - griuvėsiai, karališkieji priėmimo kambariai ir parlamentas. Tiesa, trečias gal ir nelabai muziejus. ;) Į karališkus kambarius mes jau nebesuspėjome (prisirinko daug žmonių, tad jie užsidarė anksčiau, kad spėtų aniems viską parodyti), tad apžiūrėjome griūvėsius. Katedros požemiai įspūdingesni. Taip bent jau sako Paulius ir mano patriotizmo jausmas, nes aš gerai tų požemių nebeatsimenu. :) Bet ir čia nieko. Danai moka gerai muziejus įrengti.
Po pilies patraukėme į Nacionalinį muziejų. Ten buvo labai sudėtinga susigautyti, kur čia kokia ekspozicija ir kokia tvarka reikia apeiti kambarius, kad galvoje šviesiau pasidarytų. Daug mes ten aplakstyti nespėjome...
Tada aš patraukiau namo, o Paulius patraukė džiaugtis nemokamais traukiniais.
Antrąją knygą perskaičiau 23:30. Blogai. Per trumpa knyga. Per anksti baigiau. Pusė dvylikos - anksti dar miegoti! Pradėjau trečią... kažkaip įsijaučiau... 06:00 baigiau ją ir nuėjau miegoti.
Didingi planai šiandien jau tikrai tikrai anksti anksti atsikelti baigėsi tradiciškai. Atsikėlėm taip apie 14:00. 15:00 ar dar kiek vėliau buvom Kopenhagoje. Įsėdome į s-traukinį (jie taip vadinasi) ir nuvažiavom į Šarlotelundą (kas Chmielievską skaitė, tas žino). Ten susiradome akvariumą ir apžiūrėjome. Mažiukas toks, bet vis tiek nieko.
Kai išėjome, jau buvo beveik 17:00 ir jau beveik tamsu. Mane taip ir patraukė namo (o dar miegas suėmė...). O Paulių patraukė į Helsingiorą.
Perskaičiau ketvirtą knygą, palindau po dušu ir parašiau ataskaitą už tris dienas (po ketvirtadienio ne tik kad pašto netikrinau - išvis prie kompo nebuvau. Ir nepasiilgau! Štai, ką knygos daro.). Dabar 02:12 ir aš kovoju su pagunda pradėti penktą knygą. Rytoj 08:20 paskaitos.
Atrodo, pagunda laimi...
... bet 03:00 užmigau, neperskaitęs knygos iki galo.