Atėjau į mokyklą, pasėdėjau, pasijutau nesveikai, o dar ir galvą pradėjo skaudėti, tad parėjau namo, atsiguliau ir iki šešių vakaro prasnaudžiau.
Tada atsibudau ir prisėdęs prie kompo pradėjau programminti Perlu Unicodinius fontus Linux konsolei. Programinau visą naktį.
Jaučiausi vis dar kažkaip nesveikai, tai iš namų nosies nekišau.
Paulius susiruošė į Norvegiją keliauti.
Nuėjau miegoti anksti (kokią 19 val.)
Atsikėliau vėlai, skaičiau knygas, klausiau muzikos ir neprograminau.
Bet miegoti nuėjau vis tiek tik 3 nakties.
9:15 ir aš mokykloje.
Kažkas keisto vyksta su mano miego ciklais. Va dabar miegas suėmė 18:00-22:00, po to užėjo nemigos periodas ir miegas vėl pradėjo imti tik 8:00-13:00. Į mokyklą nėjau.
Man jau tikrai laikas keisti telefoną (aparatą ta prasme). Vėl: skambutis, bet vos prisiliečiu prie telefono, jis išsijungia. Arba akumuliatorius baigėsi (jis toks kažkoks nepatikimas) arba nekontaktuoja (ir vos prisilietus atjungia elektrą).
Patraukiau į kursus. Ir staiga ten išgirdau gimtąją mieląją lietuvių kalbą! Deja, susipažinti su tomis merginomis šiandien nepavyko - iš pradžių nenorėjau nutraukti pokalbio, o be to iškilo rimtesnių problemų. Konkrečiai: 17:30 klasėje buvau tik aš ir latvė Dace, o įkišus galvą viena lenkė iš kitos grupės pasakė, kad mūsų mokytoja serga ir kursų nebus. Patraukėme į sekretoriatą aiškintis, bet ten buvo užrakinta. Dace kažkur iškasė porą kitų mokytojų ir išsiaiškino, kad taip ir yra. Pasidarė aišku, kokį aš ten telefono skambutį pamečiau.
Ok, kursų nėra, valio! Bet Dacei problema: kaip nusigauti namo į Herslevą? Paprastai ji važiuoja autobusu į kažkokį artimą kaimą, o ten ją autobusų stotyje pasiema šeima, kurioje ji yra au-pair. Tik štai savo šeimos telefono ji neatsiminė ir neturėjo užsirašius. Linksma. Tada prisiminiau, kad ji kažkada savo telefoną davė Pauliui, o Paulius prieš išvažiuodamas davė man popiergalį su krūva telefonų/emailų persirašyti. Gerai. Patraukėm pas mane telefono ieškoti. Radom. Tada patraukėm prie artimiausios telefonų būdelės. Radom. Tada Dace nusprendė, kad prieš skambinant reiktų bent jau išsiaiškinti, kada autobusas važiuoja ir patraukėm į stotį. Radom. :) Autobusas važiavo prieš keturias minutes, o kitas -- po valandos. Dace paskambino ir tada neturėjo ką veikti. Pasivaikščiojom iki šitos centrinės bažnyčios (Roskilde Domkirke - įdomu, ar čia pavadinimas, ar koks bendrinis žodis?) ir atgal.
Buvo šalta. Tikiuosi, nesusirgsiu.
Beje, tik dabar pastebėjau: danų "julemand" (Kalėdų senelis) visada su akiniais.
Paskaičiau apie XKB (http://www.tsu.ru/~pascal/other/xkb/). Užėjo noras garsiai šaukti, rautis plaukus nuo galvos ir kartoti:
X windows:
Accept any substitute.
If it's broke, don't fix it.
If it ain't broke, fix it.
Form follows malfunction.
The Cutting Edge of Obsolescence.
The trailing edge of software technology.
Armageddon never looked so good.
Japan's secret weapon.
You'll envy the dead.
Making the world safe for competing window systems.
Let it get in YOUR way.
The problem for your problem.
If it starts working, we'll fix it. Pronto.
It could be worse, but it'll take time.
Simplicity made complex.
The greatest productivity aid since typhoid.
Flakey and built to stay that way.
One thousand monkeys. One thousand MicroVAXes. One thousand years.
X windows.
X windows:
It's not how slow you make it. It's how you make it slow.
The windowing system preferred by masochists 3 to 1.
Built to take on the world... and lose!
Don't try it 'til you've knocked it.
Power tools for Power Fools.
Putting new limits on productivity.
The closer you look, the cruftier we look.
Design by counterexample.
A new level of software disintegration.
No hardware is safe.
Do your time.
Rationalization, not realization.
Old-world software cruftsmanship at its finest.
Gratuitous incompatibility.
Your mother.
THE user interference management system.
You can't argue with failure.
You haven't died 'til you've used it.
The environment of today... tomorrow!
X windows.
X windows:
Something you can be ashamed of.
30% more entropy than the leading window system.
The first fully modular software disaster.
Rome was destroyed in a day.
Warn your friends about it.
Climbing to new depths.
Sinking to new heights.
An accident that couldn't wait to happen.
Don't wait for the movie.
Never use it after a big meal.
Need we say less?
Plumbing the depths of human incompetence.
It'll make your day.
Don't get frustrated without it.
Power tools for power losers.
A software disaster of Biblical proportions.
Never had it. Never will.
The software with no visible means of support.
More than just a generation behind.
Hindenburg. Titanic. Edsel.
X windows.
X windows:
The ultimate bottleneck.
Flawed beyond belief.
The only thing you have to fear.
Somewhere between chaos and insanity.
On autopilot to oblivion.
The joke that kills.
A disgrace you can be proud of.
A mistake carried out to perfection.
Belongs more to the problem set than the solution set.
To err is X windows.
Ignorance is our most important resource.
Complex nonsolutions to simple nonproblems.
Built to fall apart.
Nullifying centuries of progress.
Falling to new depths of inefficiency.
The last thing you need.
The defacto substandard.
Elevating brain damage to an art form.
X windows.
X windows:
We will dump no core before its time.
One good crash deserves another.
A bad idea whose time has come. And gone.
We make excuses.
It didn't even look good on paper.
You laugh now, but you'll be laughing harder later!
A new concept in abuser interfaces.
How can something get so bad, so quickly?
It could happen to you.
The art of incompetence.
You have nothing to lose but your lunch.
When uselessness just isn't enough.
More than a mere hindrance. It's a whole new barrier!
When you can't afford to be right.
And you thought we couldn't make it worse.
If it works, it isn't X windows.
X windows:
You'd better sit down.
Don't laugh. It could be YOUR thesis project.
Why do it right when you can do it wrong?
Live the nightmare.
Our bugs run faster.
When it absolutely, positively HAS to crash overnight.
There ARE no rules.
You'll wish we were kidding.
Everything you never wanted in a window system. And more.
Dissatisfaction guaranteed.
There's got to be a better way.
The next best thing to keypunching.
Leave the thrashing to us.
We wrote the book on core dumps.
Even your dog won't like it.
More than enough rope.
Garbage at your fingertips.
Incompatibility. Shoddiness. Uselessness.
X windows.
If the designers of X-window built cars, there would be no fewer than five
steering wheels hidden about the cockpit, none of which followed the same
prinicples -- but you'd be able to shift gears with your car stereo. Useful
feature, that.
-- From the programming notebooks of a heretic, 1990.
If the vendors started doing everything right, we would be out of a job.
Let's hear it for OSI and X! With those babies in the wings, we can count
on being employed until we drop, or get smart and switch to gardening,
paper folding, or something.
-- C. Philip Wood
I have never seen anything fill up a vacuum so fast and still suck.
-- Rob Pike, on X.
Steve Jobs said two years ago that X is brain-damaged and it will be
gone in two years. He was half right.
-- Dennis Ritchie
Dennis Ritchie is twice as bright as Steve Jobs, and only half wrong.
-- Jim Gettys
(Kad nekiltų neteisingų minčių, pridursiu:
).The only thing worse than X Windows: (X Windows) - X
Užtat prisėdau ir pasirašiau po to padorų XKB keymapą. A la LitWin'o Lithuanian (Programmers), su mirusiu klavišu ir visku kituo.
Užtat vėl nuėjau miegoti 03:55...
Šakės, kas man yra? Kodėl taip sunku pasidarė rytais keltis?
Nėjau į kursus.
Išsimiegojau bent jau...
Galų gale bibliotekoje pasirodė Douglas Adamso Dirk Gently's Holistic Detective Agency. Super.
Žaidžiau su /proc ir bandžiau pasirašyti ps analogą. O taip pat aiškinausi apie /proc/#/maps ir studijavau, ką procesai kiša į atmintį. Ta proga pastudijavau šiek tiek Eterm/xterm/rxvt naudojamą atmintį. Rxvt nuostabiai mažas daiktas, gaila, kad XIMo nenaudoja ir liet. raidžių nepalaiko...
Kaip reikia Interneto namuose!
Grįžo Paulius iš Norvegijos.
Atsibundu, radijas groja, laikrodis rodo 8:20. Skuba, aišku, bet vis tiek į paskaitas jau pavėlavau. Ajajai, o Maikelis taip nemėgsta, kai į jo paskaitas veluojama...
Ateinu į mokyklą devintą, žiūriu, klasė tuščia, o grupelė likusių studentų sėti IT cafėje ir man sako "Maikelio nėra, o likusi pusė nesiruošia laukti dviejų paskaitų ir išėjo namo". Valio! Išgelbėtas nuo pavelavimo. :)
O pasirodo tos dvi pirmos paskaitos buvo vis dar laikas, skirtas projekto užbaigimui, nes pristatymo deadlainas -- pirmadienis, 10 val.
Paulius parvažiavo ir parsivežė lietų. Vakar lijo, šiandien lijo. Praeitą visą savaitę nelijo.
Pirmas dvi paskaitas praleidau (va kokia negera Danijos įtaka padorių lietuvių studentų lankomumui ;). Trečia - langas. Vos nepavėlavau į ketvirtą (45 sekundės nesiskaito).
Dabar vyksta pasiruošimas egzaminams: studentai ruošiasi atskirus topikus, eina prie lentos ir atsakinėja, o dėstytojai sako, kas ne taip ir ką per egzą reikia daryti kitaip.
Ne, kažkas netvarkoje. Vėl atsibudau tik 8:30.
Padariau atradimą: Linux'e multithreadinės programos adresų erdvėje yra atskiri stekai kiekvienam thread'ui. Kaip man anksčiau į galvą neateidavo toks visiškai akivaizdus dalykas? O aš kad kūriau teorijas, jog visa visų threadų adresų erdvė yra sharinama išskyrus steką, ir kad tai reiškia, jog threadai negali puslapių lentelės sharinti ir taip toliau.
Aaaa, labas rytas... kaip tai dabar 16:45??? Man gi į kursus 17:00! :)
Nepatikėsit, bet atsikėliau 7:30. Kaip keista: 8 ryto, o dar tamsu, saulė nepakilus. Kai praeitą kartą tokiu metu kėliausi, buvo šviesu. Kažin, o kada gi buvo tas praeitas kartas?
Julefrøkost (Kalėdų vakarėlis skolėje). Buvo smagu.
Poilsis po Julefrøkosto.
Keista, bet šiandien dirba visos parduotuvės.
Buvome Kopenhagoje, koncerte. Hendelio „Mesijas“. Mūsų „klasiokė“ Carrie dainuoja tame chore.
Nusipirkau dar vieną knygą. Kaip aš jas visas parsivešiu?
Pirmadienį, antradienį ir trečiadienį vėl mums įvedinės Internetą.
Klasės vėl spyna streikuoja, negalim įeiti. Kol ateis šaltkalvis galiu paštą patikrinti.
Betikrindamas taip užsisėdėjau, kad tris pirmas paskaitas praleidau. Ai.
O paskui davė mum (daniškai) anketas pildyti: ar supratom studijų tikslą, ar patiko turinys, ar naudingas, ar gerai išdėstyta, ar gera atmosfera klasėje, ar mokytojas klauso mokinių, kaip įvertintumėt pratimus, projektą, savo darbą, etc., etc., kokie pasiūlymai ką reiktų pakeisti, etc. etc. Siaubas kažkoks.
Vakare Kalėdų vakarėlis danų kursuose. Suvarė visus į virtuvę, susodino prie stalų, pamaitino tradiciniais daniškais valgiais (obuolių spurgos be obuolių, ris a la mand, kas yra ryžių košė su pienu ir migdolais, glogg, kas yra pašildytas raudonas vynas su plaukiojančiais riešutais, razinomis ir dar kažkokiais prieskoniais. Po to padainavom porą daniškų kalėdinių dainelių apie nykštukus, buvo dar viktorina apie Kalėdų senelį (kuris gyvena Grenlandijoj), nykštukus, danų papročius ir šitą mūsų Sprogscenterį.
Mano eilė atsiskaitinėti iš OOP („atsiskaitinėti“? Ne visai tas žodis -- pasiruošti vieną egzamino topiką ir išdėstyti jį klasei), tai nėjau į pirmas tris paskaitas, o sėdėjau prie Word'o ir gaminausi dokumentą.
Oi. Maikelis sudrumstė mūsų sielos ramybę. Atrodo, kad kažkas neaiškaus dedasi su europiečių pinigais ir VU gali nebesiųsti daugiau studentų į Daniją. Ir va čia Maikelis su skolės viršūnėle mąsto apie galimybę toliau kviestis studentus ir mokėti jiem stipendiją iš skolės pinigų. Kol kas viskas aišku. Bet tada Maikelis ėmė ir pasakė, kad svarstomas variantas leisti dabar esantiems studentams pasilikti dar vienam semestrui, kad sutaupytų kelionės kainą. Oi, oi.
Internetas namuose: įkišus kabelį užsidega žalia lemputė (reiškia, ryšys yra), bet DHCP neveikia...
Šiandien buvo dar vienas partis Sprogscenteryje. Tik jis vyko nuo 15 iki 18, o mes kažkodėl galvojom, jog jis prasidės 18 val...
22:37 užsuko Paulius sužinoti, kokiai temai jis turėjo pasiruošti ir atsiskaitinėti trečiadienį (vakar).
Užvažiavau į mokyklą 15 val. pašto patikrinti.
Vakare su Paulium bandėm prisiskambinti Otilijai į Kopenhagą, bet nepavyko. (Tiesa, ar paminėjau, kad ji mus pakvietė švęsti Šv. Kalėdas?)
Ryte (12 val.) pažadino (tiksliau, privertė atsikelti) telefono skambutis. Aišku, ragelio pakelti nepavyko, nes telefonas, kaip visada, išsijungė. Laikas mesti jį lauk.
Skambino Otilija - pirmas kartas, kai man skambinęs asmuo nepasimetė ir tvarkingai gražiai pasinaudojo balso paštu. Teko paskambinti jai (ir sunaudoti 2:03 min iš kortelėje likusių 2:14) ir susitarti dėl visko.
Galų gale parašiau atvirukus. Uff. Dabar beliko juos išsiųsti... Siaubas, kokia nepatogi sistema.
Išsiunčiau šiaip ne taip. Paštas buvo uždarytas (dirba tik iki 12:30, kai visi normalūs žmonės dar miega), bet, laimė, greta kioskelyje gavau pašto ženklų.
Va skaitinėju atsispausdintą anksčiau Linux Weekly News summary, kas svarbaus (ir susijusio su Linuxu) atsitiko 2000-aisiais. (O ką, sąžiningai sumokėjau 200 kronų už Internetą bei spausdintuvo naudojimą mokykloje... tai, kad man tuos 200 ta pati mokykla kompensavo, nesiskaito. ;-) Ir ką gi man primena Qt emblema? Pjautuvą ir kūjį, va ką!.
Atsikėliau 13 val. ir beviltiškai bandžiau beldimu pažadinti Paulių.
Nuvažiavom su dviračiais į Kopenhagą, suradom šiaip ne taip Otilijos bendrabutį. Otilija išnaudojama nesidavė ir iškart mus pristatė prie valgių gamybos (na ten bulves skusti ir panašiai).
Sutikom Kūčias lietuviškai. Net kūčiukų Otilija buvo padarius.
Bendrabutis buvo praktiškai tuščias -- visi danai į namus švęsti išvažinėjo. Matėm ten tik vieną bangladešietį ir vieną kažkokį daną.
Buvom nuėję į gretimą namą prie Interneto pasėdėti. Pabandžiau pasiųsti į namus SMSą, bet, atrodo, nenuėjo.
Ten bendroje virtuvėje (tokių dvi kiekvienam aukšte) buvo dvi sofos, tai galėjom pernakvoti kaip žmonės.
Anksti ryte (gal apie 10 val.) pradėjo mus Otilija žadinti. Nekonvenciniais metodais. Lašinti vandenį ant nieko nenusikaltusių saldžiai miegančių žmonių negražu! :)
Papusryčiavom ir nuvažiavom į Šv. Onos bažnyčią mišių. 12 val. jos vyksta lenkiškai, o 17 -- angliškai. Su lenku kalba man reikalai tokie: yra stiprus stiprus jausmas, kad viską suprantu, bet praktiškai tas supratimas apytiksliai lygus nuliui.
Po to Otilija pabandė mums parodyti antikvariatą, kur galima nusipirkti knygų už 25 kronas (noriu!). Bet rasti jo nepavyko, o be to vis tiek būtų uždarytas.
Grįžom ir prasidėjo pietų gaminimas, valgymas bei lošimas kortomis ir televizoriaus žiūrėjimas.
Apie pusę dvylikos pradėjom mąstyti, ar grįžti namo, ar pasilikti dar vienai nakčiai. Taip besvarstant nebeliko mums tinkančių traukinių ir dilema išsisprendė savaime.
Sėdėjom šiltame barake, lošėm kortomis, žiūrėjom televizorių, skaitėm knygas ir neklausėm Pauliaus pasiūlymų per tokį šaltį eiti bastytis po miestą.
Paskambino tėvai ir sužinojau, kad mano SMSas nenuėjo. Kitą kartą bandysiu ne per internetą siųsti, o tiesiai iš savo telefono (jame kaip tik liko pora kronų; keletui SMSų turėtų pakakti).
Užėjom vėl prie Interneto ir ten prisitelnetinęs patikrinau savo vėtrungės (prie kurios jau dvi savaites normaliai prisijungti negalėjau) ir puni.osf.lt paštą. O, kas parašė!
Vakare, gal kokią penktą patraukėm galų gale namo. Stoty nusipirkau dar vieną knygą (Gibsono Count Zero). Kaip aš jas visas parsivešiu?
O Otilija jau ketvirtadienį važiuoja namo. Gerai jai (tik ji pati kažkodėl taip negalvoja).
Išsimiegojau kaip žmogus (kurio niekas nežadina) ir nuvažiavau į skolė patikrinti pašto.
Tuoj baigsis mano mgedmin@puni.osf.lt paštas... Mane bus galima pasiekti šiais adresais:
Websaitui www-public.osf.lt irgi ateina pabaiga. Dabar mano
puslapis guli tik http://ice.dammit.lt/~mgedmin/.
Gavau kalėdinį siuntinį iš namų. Didžiulė dėžė pilna kūčiukų. Kaip aš dabar juos visus suvalgysiu? :)
Pašto krizė tęsiasi. Aišku, visi Delfi adminai atostogauja ir į mano laiškus neatsakinėja. Be reikalo palikau viską paskutinei savaitei :(
TeleDanmark parduotuvėlėje nebuvo nei 50 DKK MobilTid papildymo kortelių, nei angliškos MobilTid instrukcijos. Užtat buvo nešiojamas Amitech MP3CD playeris už 1499 DKK. NOOORIU!
Delfio adminai atsiliepė ir enablino mano mgedmin@delfi.lt pašto dėžutę. Valio!
mgedmin@pub.osf.lt ir mgedmin@puni.osf.lt dar veiks iki balandžio 1 d. (forwardins į @delfi.lt), bet jų nebenaudokite.
Buvo linksma: nuvažiavau į skolę apie 18 val., bandau įeiti -- raudonas žmogeliukas, durys neatsidaro. Žiūriu, viename lange šviesa dega, o viduje matosi Paulius prie kompo. Pabeldžiau, apsakiau problemą, nuėjo jis prie durų ir iš vidaus mane įleido. Einam atgal į kompų klasę -- o ten toka pat kortelinė spynelė su tokiu pat raudonu žmogeliuku. Aaaa! Laimė, mūsų klasė buvo atrakinta, tai galėjau su savo notebooku ten pasėdėti. Kita laimė, kad Paulius susiprato iš kompų klasės išeidamas striukę ir visus kitus daiktus pasiimti.
Paskutinėm dienom pas mus kartas nuo karto sninga. Tik tas sniegas ant žemės ilgai nesilaiko.
Bet tas MP3 CD playeris... Nusprendžiau taip: parduotuvė šeštadienį dirba iki 14 val., jei anksčiau atsibusiu (kas man nebūdinga), tai nusipirksiu.
Atsibudau apie 7 val. Po to 8 val. Po to 9 val. Po to 10 val. suveikė žadintuvas (t.y. įsijungė radijas). Po to klausiausi muzikos iki 11 val. ir atsikėliau.
Pasiėmiau paštą (3 kg makulatūros), perverčiau reklamas (ar nėra kur kitoj parduotuvėj nešiojamo MP3 playerio už mažesnę kainą), nuėjau lėtai per Skomagergadę (pakeliui užsukdamas į visas technikos parduotuves MP3 playerių pasidairyti), nuėjau iki TeleDanmark, pasiėmiau tą talonėlį (eilėje prieš mane dar 15 žm. buvo), atsistojau prieš vitriną ir pradėjau akimis ryti Amitech MP3 Freeman'ą. O dar diktofonas jame yra... (8 min.).
Atėjo mano eilė, priverčiau tą playerį man pademonstruoti, išbandyti (kai išsitraukiau savo CD-Rų kolekciją, tam danui pardavėjui akys ant kaktos iššoko ;) ir nusipirkau. Va. Dar 2 pakraunamos Ni-Mh baterijos komplekte yra. Ir instrukcija daniškai. Amitech Danmark A/S.
Ū!
Būtų kas nors išgirdęs, kokius aš garsus leidau, sėdėčiau dabar ligoninėj.
Linksmų ir laimingų Naujųjų Metų visiems skaitytojams! Ryt į skolę nevažiuosiu.
Apie 12 val. pažadino (tiksliau, pakėlė iš lovos; miegoti ir taip jau nemiegojau) klasiokas (Carstenas), atnešęs porą mūsų prašymu iškeptų CD-R'ų su mp3kėmis. Visą dieną klausiau jas ir negalėjau atsidžiaugti playeriu.
Vakare kažko smarkiai pradėjo skaudėti galvą. Išgėriau vaistų ir pabandžiau užmigti (ar bent užsnūsti). Paulius patraukė į Kopenhagą, žiūrėti, kaip ten žmonės švenčia Naujuosius, o aš neturėjau jokio noro taip jausdamasis kažkur trenktis.
Naujus metus pajutau iš staiga padidėjusio fejerverkinių trenksmų fono (kuris, beje, prasidėjo apie 21 val.). Priėjau prie lango ir neišlaikęs išlėkiau lauk apsižvalgyti. Buvo įspūdinga. Praktiškai kiekvienam kieme buvo grupelė žmonių su krūva fejerverkų. Apsukau nedidelį ratuką apie porą kvartalų, bet siaurose senamiesčio gatvelėse per namus tų fejerverkų beveik nesimatė.
Prieš išeidamas bandžiau pasiųsti porą SMS'ų su sveikinimais. Nepavyko (Sending... Not sent.). Tada, nusprendęs, kad čia mano MobilTid'as pasibaigęs, išsitraukiau seną Omnitelio SIM kortelę ir pabandžiau su ja. Tas pats rezultatas. Blogai.
Grįžau ir suskambo telefonas. Namiškiai. Taigi, proga juos pasveikinti vis dėlto pasitaikė.
(Beje, jie prisiskambino tik iš antro karto. O mano telefonas rodė 1 missed call. Arba fejerverkai per garsūs, arba mano striukė per smarkiai slopina garsą...)