Po 3 val. miego teko keltis ir važiuoti į aerouostą. Mažu propeleriniu debesėliu, tai yra, lektuvėliu 6 valandą ryto išskridome į Danija. Pakeliui pasitvirtino vienas iš Merfio dėsnių: oro duobės prasideda vos tik stiuardesės išnešioja maistą. Lektuve susipažinome su šalia sėdėjusiais kitais į Daniją vykusiais studentais. Tiksliau būtų pasakyti, Paulius susipažino - aš sėdėjau kitoje praėjimo pusėje ir per propelerių triukšmą absoliučiai nieko negirdėjau. Gintaras ir Otilija iš VU ekonomikos fako važiavo studijuoti į Kopenhagą, o Laura iš Šiaulių Pedagoginio keliavo į Haslevą.
Nusileidome (atrodo, apie 8:20), praėjome pasų kontrolę. Be reikalo mus gąsdino ir patarinėjo pasiimti pakvietimo kopijas - pareigūnas tik pasižiūrėjo į nuotrauką ir iškart smarkiai nusišypsojęs grąžino pasą. Ekonomistus aerouoste kažkas pasitiko, o mes su Laura iškeliavom ieškoti traukinių. Paėję porą žingsnių radome DSB kioskelį. DSB, kiek aš supratau, yra kažkokia traukinių kompanija, a la Lietuvos Geležinkeliai (LG). Be DSB regioninių traukinių Danijoje yra ir S traukinių, InterCityLin ir t.t. Paini sistema, aš dar jos neperpratau. Kaip ir bilietų sistemos. Atrodo, visoje „Didžiojoje Kopenhagoje“ (kažkas panašaus į Vilniaus rajoną, apie 30% Sjelando salos) galioja tie patys bilietai bei klip-kortos. Visa ši sritis yra sudalinta į kažkur 90 zonų ir kelionės kaina priklauso nuo kertamų zonų skaičiaus. Tai ne visai tikslu; informatikams paaiškinsiu: darote paiešką į plotį zonų grafe pradedant nuo zonos, kurioje esate, ir spalvinate skirtingo gylio zonas BFS medyje skirtingomis spalvomis. Kelionės kaina priklauso nuo „giliausios“ zonos, per kurią reikia važiuoti.
Bet šitą aš perskaičiau viename lankstinuke jau kitą dieną. O tada prisiminę Lino ir Andrėjaus patarimus, mes nusipirkome po klip kortą visoms zonoms (255 DKK). Pirmas pirkau aš ir, aišku, užmiršau paprašyti čekio. Po minutės Paulius manęs paklausė: „o kur čekis?“ ir aš nulėkiau atgal prie langelio jo prašyti. Gavau be jokių problemų. Paskui tą patį triuką pakartojo ir Paulius.
O štai Laurai buvo sudėtingiau. Ji turėjo lapuką su painiomis instrukcijomis kaip pasiekti Haslevą per Køgę. Netyčia nusipirko dvivietį bilietą, ant kurio porą kartų buvo užrašyta „bus“. Penkias minutes mes su žodynu aiškinomės, kas ant to bilieto užrašyta, po to nuėjom aiškintis prie langelio. Pardavėja bilietą apkeitė į vienvietį, o dėl užrašo paaiškino, kad tas bilietas tinka ir traukiniui, ir autobusams. Ką gi, nusileidom žemyn prie traukinių, pradėjom dairytis į sąrašus ekranuose. 9:18 traukinys į Roskildę. O štai į Køgę nesimato. Kokią valandą mes ten draugiškai trise lakstėm nuo vieno monitoriaus prie kito, nuo vienos schemos prie kitos, nukamavom vieną užsienietį klausimais, o paskui, palikę mane saugoti daiktus, Paulius su Laura užlipo atgal prie kasų aiškintis. Grįžo su nauju bilietu. ;) Tiksliau, tai buvo toks pats, bet jau su detalesniais užrašais: pasirodo, pirma reikia važiuoti į København H, iš ten į Køgę, ir tada į Haslevą. O čia kaip tik ir traukinys į København H atvažiavo. Atsisveikinom su Laura ir po penkių minučių įsėdom į 10:18 traukinį į Roskildę (klip kortas atžymėję paskutinę minutę, taupumo sumetimais ;).
Paulius buvo nustebintas Danijos gamtos: „žiūrėk, čia žolė visai tokia pat, kaip ir Lietuvoj“. O mane ėmė miegas...
Atvažiavę į Roskildę metėm visas mintis apie pasvaikščiojimą pėsčiomis ir įsėdom į taksi. Vairuotojas visą kelią kažką burbėjo daniškai, o mes nieko taip ir nesupratom. O technika taksuose graži: apie 10" LCD ekraniukas, jame šviečia iškvietimai, o įsėdus pradeda tiksėti kaina. Tik štai už įsėdimą jie ten ima 25 DKK... Pavinguriavę gatvelėmis nuvažiavome iki Roskilde Handelsskole, atsiskaitėme, paėmėme čekį ir išlipome. O kur toliau? Valandą mes aplink vaikščiojom su krepšiais, ieškodami ko nors panašaus į pagrindinį įėjimą. Po to paeiliui landžiojome po vidų, ieškodami to paties. O ten danų pilna, paskaitos vyksta ir nieko neaišku. Galų gale klaidų ir bandymu metodu pavyko man įeiti pro vienas oficialiau atrodančias užrakintas duris (kai jas iš vidaus kažkas atidarė) ir prie užrašo „Reception“ paklausti, kur čia yra toks Maikelis Klaudijus. Pasirodė, kad mes ne į tą pastatą nuėjome, reikėjo truputį kairiau. Patraukėme ten ir šįkart jau Paulius surado Maikelį. Mes ten pasėdėjom, pagėrėm kavutės, gavom po papkę su popieriais, paklausėm, ką šneka Maikelis, mintyse iškeikėm praėjusią lietuvių grupę (kaip jūs sakėt, taip ir buvo: dabar sugalvojo danai sutartį pakišti, kad mes nepraleidinėsim paskaitų... o į tai, ką pas juos ten security videokameros nufilmuoja, jie vis dėlto žiūri). Grąžino mums pinigus už klip kortas bei taksi ir nuvežė į barakus.
Maikelis mums stengėsi išrinkti geriausius kambarius: 2D 3 (kadangi su televizorium) ir 2C 1 (kadangi arčiausias nuo 2D). 2D 202 buvo išnuomuotas kažkokiam danui, o 2B 102 tuščias. Kadangi aš televizoriaus nežiūriu, tai užleidau 2D 3 Pauliui, ir gerai padariau. Aš irgi netvarką mėgstu, bet tai, ką pavasarį buvęs Marius paliko savo kambary... Apie šaldytuvą gal geriau neužsiminsiu.
Dvejuose kambariuose radome tik vieną kompiuterį, tad Maikelis nusileido ir sutiko mus nuvesti į kitus du kambarius, susinešti atgal daiktus. Įdomu, kaip reaguos tas daniukas iš 2D 202, kai grįžęs į kambarį neberas ten kompiuterio? Nežinau, bet pats Maikelis mums sakė jį iš ten pasiimti... O štai 2C 102 kambario raktą paliko mums iki pirmadienio, tai mes iš ten beveik viską ir susinešėm.
Kol mes ten viduje tvarkėmės (bent jau aš tvarkiausi, ką veikė Paulius, nežinau ;), atėjo vakaras. Na ne tik tvarkėmės, mane apie 17 val. suėmė miegas... Paulius, kuris prieš tai naktį miegojo tik 1 val., užsnūdo kokia valandą anksčiau ir pabudo tik 21 val., o mane kokią šeštą pažadino mobilus. Nebeprisimenu, ko aš ten per miegus Pauliaus tėvui prišnekėjau, bet tik padėjęs ragelį pradėjau po truputį suprasti, kas aš, kur aš, ir su kuo kalbėjau.
Į pavakarę mes nusprendėm truputį pasivaikščioti. Patraukėme į Roskilde Kommune užsiregistruoti (bet nesuradome jos ;). Paėjome Støden, Skomagergade gatvėmis. Pakeliui Paulius išbandė kelias rastas telefonų korteles. Ten buvo 6 kreditai, kurie labai greitai ištirpo. Po to pasukome į šiaurę link Domkirkepladsen (ta proga ir praėjome pro pat komuną, galvodami, kad čia kažkokia bažnyčia arba muziejus), o tada pasukome atgal į barakus, nusprendę vis dėlto pasiimti dviračius. Pakeliui dar užsukom į kažkokią mažą parduotuvėlę ir buvom labai nepatenkinti tuo faktu, kad ant 90% prekių nesimatė jokių kainų.
Kai grįžom jau buvo tamsoka ir mes ilgai laužėm galvas spėliodami, kaip tie žibintuvėliai prisimontuoja prie dviračių. Kadangi mums dar beeinant gatve pro šalį pravažiavo dviratininkas su balta šviesele ties vairu ir raudona šviesele ties bagažine, tai mes savo dėmesį sukoncentravome ties tomis vietomis. Tik po kokių 20 minučių staiga supratome, kad žibintuvėliai užsimauna ant specialiai tam pritaisytų laikiklių ties ratų ašimis. Išvažiavom, pasukom į šiaurę, privažiavom prie jūros iš vakarinės įlankos pusės, truputį grįžom, apsukom įlanką ir pavažiavom rytine puse. Tada nusprendėm grįžti, tik pakeliui truputį pasiklydom. Kiek paklaidžioję pamatėme kažkur toli du labai matytus bažnyčios bokštus ir suradome namus.
Žadintuvas skambėjo 9:00. Išjungiau. Kokią 10 val. suskambo telefonas - kažkas apsiriko numeriu. O pas mane roamingas... Ai, ai. Beje, reiktų bent jau balso paštą išjungti, tik aš nemoku to padaryti. ;) Atsikėliau kokią 11 val., pašlaviau grindis, sutaisiau patalynės stalčių (apačioje buvo kartoninis dugnas atsidaręs ir bestumdant stalčių pro skyles visos dulkės į vidų sueidavo), sušlaviau grindis, sulaužiau žaliuzes (galvojau, reikia kiek smarkiau trūktelėti, kad užsifiksuotų...). Tiesa, radau kažkokias žaliuzes po lova, reikės gal pakeisti.
Patraukėm su dviračiais į Komuną, užsiregistravom. Patraukėm į turistų informacijos ofisą, pasiėmėm po nemokamą Roskildės žemėlapį. Patraukėm į mokyklą pasiųsti e-mailų, bet be access cardų ir loginų nepavyko prieiti prie kompų. Grįždami užsukom i Netto parduotuvę. Maisto kainos daugmaž dvigubai didesnės nei Lietuvoj...
Vakare dar nuėjom pėsti ieškoti pašto. Šiaip ne taip pavyko jį surasti, bet jau buvo uždarytas. Taip pat pastovėjom prie kioskelio ir bandėm suprasti, kaip čia reikalai su telefonų kortelėm. Nepavyko ir atidėjom kortelės pirkimą kitam kartui, kai viską išsiaiškinsim. Atrodo, TeleDenmark mobili kortelė 6 mėnesiams kainuoja 200 DKK, bet kiek ten su ja galima kalbėti, nežinau... Traukinių stoty prisiėmėm lankstinukų ir grįžom namo.
O čia paaiškėjo, kad mano išorinis CD-ROM daiktas nebeveikia. Vienas laidelis nuo AC input iki power mygtuko nekontaktavo, o paskui ir visai vos vos timptelėjus nutrūko. :-/
Atsikelti rytais bus sunku... Šiaip ne taip atsikėliau, pakeičiau žaliuzes (tos kur po lova gulėjo irgi truputį sugedusios, bet iš dviejų susirinkau vienas veikiančias, nors ir nelabai švarias). Pradėjau rašyti šitą tekstą, bet atėjo Paulius ir nori mane išvaryti į Kopenhagą.
Sunkiausia buvo prisiminti, kur aš padėjau savo klip kortą. Kai galų gale radau, patraukėm į stotį ir apie puse keturių nuvažiavom į Kopenhagą. Apsukom ten ratuką, išbaigėm foto juostelę ir patraukėm vakare namo. Minties parvažiuoti autobusu atsisakėm, kai paaiškėjo, jog autobusai į Roskildę važinėja tik naktį.
Traukinį surasti buvo gana sudėtinga. Nė vienas nevažiavo į Roskildę, visi kažkur toliau. O kaip išsiaiškinti, kuris iš jų pakeliui stoja Roskildėje? Valandą kitą vartėm brošiūrėles, žiūrinėjom tvarkaraščius, paskui pasidavėm ir priėjom prie informacinio langelio pasiklausti. Ten žmogus iškart tą pačią brošiūrėlę atsivertė, pasižiūrėjo į laiką, tada į tą patį didelį ant sienos kabantį tvarkaraštį žvilgtelėjo ir pasakė kelio numerį. Va, ką reiškia žinojimas kur ir kaip pažiūrėti... Nuėjom į traukinį, o jis toks gražus visas, viduj minkšta, gražu, durys automatinės, visokių lankstinukų apie InterCity pilna... pasidarė įdomu, ar galioja mūsų paprastos klip kortos tokiems traukiniams? Po to užėjo kontrolierius tikrinti bilietų ir pasirodė, kad galioja.
Parvažiavom namo ir pabandėm išsikepti blynų. Kažkas gavosi, nors ir nelabai panašu į blynus.
Valio! Pavyko sutaisyti CD-ROM'ą, bent jau laikinai! Tiesa, kompas gana sunkiai paveža XMMSą, ypač jei ekvalaizeris įjungtas... Bet mp3'ai yra gerai, nors ir gana tyliai groja. Tik štai 256 spalvų yra mažai, IceWM'ui, XMMS'ui ir Eterm'ui. Gaila, kad mpg123 neturi preamp'o.
mpg123 preampą turi - raktas -f. Bet šito notebookelio
kolonėles neišveža... O gal aš per smarkiai preampinu?
Šiandien numatoma tvarkymosi diena. Parduotuvės vis tiek sekmadieniais nedirba (hm... reikėtų kada šią hipotezę patikrinti).
Patikrinau. Netto ir Føtexas nedirba, 7-eleven dirba kiaurą parą kiaurą savaitę, bet ten nieko gero nėra (ir, manau, brangu).
Į pavakarę (bet kol dar buvo šviesu) išvažiavom vėl su Paulium dviračiais pasivažinėti. Važiavom į šiaurės vakarus, kokius 5 km už miesto nuvažiavom, o ten mano kojos užprotestavo ir aš pasukau atgal. Paulius dar kurį laiką pasiliko.
Kadangi ryt 9:00 reikia būti skolėje, nustačiau žadintuvą 8:03 (03 nes tingėjau 57 kartus spausti minučių mygtuką... ot interfeisas nepatogus)
7:00 pašokau iš lovos ir pasižiūrėjęs į laikrodį atsiguliau atgal.
8:44 pašokau iš lovos ir prisiminiau, kad vakar užmiršau žadintuvą įjungti. Vos spėjau nusiprausti ir apsirengti ir į duris pabeldė Paulius. Į mokyklą mes kažkur 10 min. pavėlavom, bet tai nebaisu, nes pirmą dieną paskaitos prasideda tik 10 val. 45 min. slankiojom aplink neveikiantį kavos automatą (puodelis - 5 DKK), paskui neištvėrėm, susiradom veikiantį ir nusipirkom po puodelį. O vėliau nuėję į klasę radome ten daug termosų su kava bei arbata ir pyragėlių.
Mes įtraukti į tarptautinę grupę, kur paskaitos vyksta angliškai. Visi kiti ten studijuoja nuo pirmo iki paskutinio (penkto) semestro. Tarp jų keli danai, o dauguma likusių yra vedę kokią danę arba ištekėję už kokio dano. Beveik visi yra už mus vyresni (nuo 26 iki 46 metų).
Pamokos trunka po 45 minutes (vidutiniškai penkios paskaitos per dieną). Jokių skambučių nėra. Dėstytojai atrodo ir elgiasi kaip žmonės. Atmosfera laisva, kažkaip keista žiūrėti, kaip mokiniai (ar studentai?) per paskaitas valgo bei geria.
Šiais metais turėsime tris dalykus:
Rytoj paskaitų nebus. Ryt arba poryt gausime savo access cardus ir galėsim išbadėję pulti prie savo e-mailų.
Vakarėjant (apie 17 val.) patraukėm ieškoti naujų parduotuvių (Netto ir Kvickly prie stoties). Tokiu metu dauguma jau buvo uždaryta. Iki Kvicklio nebenuėjome - apsipirkom Nettėje (ir veltui ten pusę valandos dairėmės aliejaus) ir patraukėm su sunkiom kuprinėm namo. (Aliejaus nuvažiavom į kitą Nettę.) Dabar bet kuris produktas, kainuojantis ≤ 10 DKK (pvz., kilogramas vynuogių), atrodo pigus. Užtat užsukus į parduotuvę koks 50 DKK nuplaukia. Būtų visai normalu, jei neužsukinėtumėm į tas parduotuves po du kartus per dieną.
Paskaitų nėra, vadinasi, galima miegoti iki pusės pirmos. Vai vai, kaip mes normaliom dienom kelsimės?
Tie, kas sakė, jog visos danės negražios, klydo.
O keptuvė man vienam per didelė.
Bet šiaip čia visai nieko. Galvojau, kad bus blogiau. O dar reiktų atsižvelgti į faktą, kad Interneto nemačiau nuo praeito trečiadienio. Palius, kaip visada linkęs į kraštutinumus, jau sapalioja apie pasilikimą Danijoje visam laikui. (Įdomu būtų sužinoti, ką jis apie mane savo emailuose rašinėja? :-)
Užvažiavom į mokyklą, bet Maikelio neradom. Tada pasukom į Algade apsidairyti. Buvom dideliam knygyne, keliose mobilių parduotuvėse, nusipirkau už 100 DKK MobilTid kortelę. Su ja galima 3 mėn. šnekėtis už 5 DKK per minutę (nuo 17 val. -- 2.5 DKK/min), įeinantys skambučiai nemokami. Jei teisingai supratau viską. Nežinau, kaip ten bus skambinant į užsienį... Dėžutėje kelios vizitinės kortelės su TeleDenmark reklama, krūvelė daniškų brošiūrėlių, SIM kortelė ir vokas su PINais ir PUKais. Mano telefonas dabar bus +45 29420347.
Įdėjau kortelę ir pradėjo telefonas su manimi šnekėtis daniškai. Laimė, karčios patirties išmokytas (ar jums kada nors teko porai minučių duoti telefoną pažiūrėti draugui ir atgauti jį jau nustatytą kinų kalbai?) užrištom akim galėčiau atstatyti kalbą į anglų.
Du kartus neteisingai surinkau numerį... jo... gaila, kad adresų knygelė saugoma SIM kortelėje, o ne telefone... Susivedžiau kelis numerius iš senos kortelės. Prašnekėjau kokias 2.5 min. Laisvalaikiu reikės išsiversti tas brošiūrėles.
Paulius knygyne nusprendė suvaidinti patriotą ir nusipirko mažą Danijos vėliavėlę. Ilgai vargo, kol pritvirtino ją prie dviračio. Paskui paliko penkioms minutėms prirakintą dviratį be priežiūros ir grįžęs vėliavėlės neberado. Va taip.
Vakare aš rūšiavau knygas (praeitų kartų palikimą), o Paulius nusprendė pakeliauti traukiniais, autobusais po apylinkes. Bekeliaudamas įstrigo Valbyje, kur naktį jokie traukiniai, autobusai nevažiuoja. Grįžo paryčiais, bet į paskaitas nepavelavo.
Net keista, kad atsikelti nebuvo sudėtinga. Nuo pusės septynių kas penkias minutes atmerkdavau akis pažiūrėti, ar dar nepramiegojau. Bet suveikė ir žadintuvas. Pašokau, paspaudžiau pirmą pasitaikiusį mygtuką, norėdamas jį išjungti (ir toliau saldžiai miegoti), bet, laimė, paspaudžiau ne tą, ką reikia, ir įsijungė radijas. O dar daina gera buvo, tai palikau ir po truputį visai prabudau.
Susikrovus į kuprinę visas knygas ir dar notebooką visai padorus svoris susidaro. Laimė, kuprinė talpi. Užtat dviračiu važiuojant labai jaučiasi faktas, kad mūsų mokykla yra ant kalnelio...
Paskaitos (ar geriau jas vadinti pamokomis?) visai normalios, galima miegoti, tai yra, norėjau pasakyti, sėdėti galiniame suole ir įdėmiai klausyti. ;-)
Gavom galų gale loginus bei access cardus. Windowsai (98) ten daniški, tik šiaip ne taip pavyko bent jau klaviatūrą anglišką instaliuoti (lietuviškos nėr...). Apribojimų pilna: telnetas neveikia, SSH neveikia, IRC neveikia, nei pingas, nei traceroute irgi neveikia. Gerai, kad bent jau FTP/WWW veikia. Bet be SSH sudėtinga savo www puslapį tvarkyti (o FTP man iš principo nepatinka). Bent jau paštą paskaičiau per www.centras.lt.
Kai tokie apribojimai, tai kažkaip nedrąsu buvo savo notebooką prie tinklo pajunginėti, tai ir nejungiau. Buvau užmiršęs diskečių pasiimti, tad jei Paulius nebūtų paskolinęs, nebūčiau galėjęs šito daikto šiandien uploadinti.
Sako, turėsim mes čia savo puslapį (www.rhs.dk/mg290180), bet aš niekaip nesugebėjau ko nors į jį padėti. Užtat atsiprintinau storą krūvą daniškos informacijos iš www.rhs.dk apie sunkią sysadminų dalią (tiksliau, nežinau apie ką -- tie puslapiai daniškai parašyti), skaitysiu kaip nors, gal ten bus instrukcija bei kokios nors taisyklės, ką galima ir ką negalima.
Dar nežinau, kaip čia reikės su paštu daryti -- imti POP3 paštą per www.centras.lt nepatogu, o įvedinėti savo informaciją į Outlooką lokaliame kompe dar bjauriau. Arba reikės namie pasiruošti diskelį su pašto programa, arba vis dėlto įsidrąsinti ir pabandyti tiesiai prijungti notebooką, kuriame jau visi paštai yra sutvarkyti.
O kol kas sėdžiu namie, sprendžiu Java uždavinukus (sunkiausia iš danų kalbos sąlygą išsiversti), klausau mp3kių ir svajoju apie išorines padoresnes kolonėles. 89 DKK = 45 Lt. Hm...
Brr. Ką tik pabandžiau nukopijuoti šį failą į disketę, kad galėčiau į skolę nusivežti, ir pamačiau, kad diskečių įrenginys neveikia. Po penkių profilaktinių kompo perkrovimų supratau, kad kažkokiais būdais tas išimamas diskečių įrenginys sugebėjo savo lizde atsilaisvinti. Tereikėjo pakėlus klaviatūrą įstatyti jį atgal (kas turėjo ThinkPadą, supras). Bet vis tiek negerai. Atrodo, taip atsargiai kuprinę su notebooku laikiau, o vis dėlto...
Jei kam kiltų klausimas, „ar gali žmogus taip pasiilgti emailo, kad dviračiu važiuotų į kalną kelis km, nors prieš porą valandų paštą jau tikrino“, tai atsakymas yra „taip“. Spėkit, apie ką aš? ;) Pakeliui dar į Netto užsukau, bet neradau ten šešių skylių prailgintuvo (dviejų po 3 skyles man mažoka...). Ta proga prisipirkau maisto (2 kg obuolių, kolos ir sūrio gabalą) už tradicines 50 kronų. Sūris buvo brangiausias - apskritai čia sūriai brangūs. Vakar per klaidą kažkokį pigų (6 DKK) danišką nusipirkau, galvojau, tepamas sūrelis bus, o ten kažkoks kamembertas, kur visai neaišku, ar jis į baltą popierių suvyniotas, ar ten pelėsiai baltuoja aplink. Sprendžiant iš išvaizdos - popierius, sprendžiant iš kvapo - pelėsiai. Apie skonį patylėsiu. Kitą kartą žinosiu. O va Paulius šiandien sužinojo, kad čia silkė (30 DKK) yra saldi. Siaubas, kaip tie danai čia sugeba išgyventi - be grietinės, varškės, juodos duonos (tą ruginę, kurią čia parduotuvės pardavinėja, man liežuvis neapsiverčia pavadinti juoda).
Visą laiką buvo įdomu, kada pradėsiu vengti indų plovimo. O šiandien puikus pretekstas pasitaikė: ryte nespėjau, teko į mokyklą išbėgti. Tik kažin kodėl aš grįžęs jų nesuploviau? :-)
(O vis dėlto, prieš eidamas 24:00 miegoti aš indus suploviau. Va.)
Šį rytą jokių gerų dainų per radiją nesigirdėjo, tad išjungiau jį ir nusprendžiau „dar porą minutėlių“ pasnausti. Rezultatas: išvažiavau iš namų 8:10. Iki skolės dviračiu važiuoti reikia bent 12 minučių, tad dvi minutes vėlavau. Laimė, čia viskas kaip tradicinėje mokykloje -- žmonės veluoja nuo 0 iki 10 min ir niekas tuo nesistebi.
Oi, septynios pamokos. Miegas ėmė žiauriai, bet kažkaip kuklinaus ir tyliai skaičiau sau OS knygutę, kuri taip pat ne pati įdomiausia (Advanced Operating System Concepts, arba tiesiog AOSC, autoriai Avi Silberschatz, Peter Galvin, Greg Gagne). Pernai, sako, jie iš Andrew Tannenbaumo knygos mokėsi, manau, ta būtų įdomesnė. Nors gal čia tiesiog pradiniai skyriai tokie, kur aiškina, kas per daiktas yra OSas ir ką jis daro (kai man įdomu kaip jis tai daro).
Per labai trumpas (5 min) pertraukas įmanoma į vieną-du e-mailus atsakyti.
Kodėl visi žmonės yra įsitikine, kad Danijoje visos merginos negražios? Svarbiausia, šitaip mus tikino net praeita pamaina. Ar laikai pasikeitė, ar mūsų su Paulium grožio supratimas kitoks? ;-)
Ir vėl paskaita. Mūsų SYS'o („siuso“ pagal danišką tarimą) dėstytojas, matyt, niekada negirdėjo apie Open Source, ir kai Paulius (mano paskatintas) užsiminė apie skirtumą tarp open/closed projektų, pradėjo kažką malti apie in-house/for-delivery developinimą.
Įtariu, kad kai kurie šį tekstą skaitantys žmonės (labas, mama!) nesidomi tokiais dalykais. Hm, gal reiktų kokia skirtinga spalva pažymėti pastraipas apie šiaip gyvenimą, skirtinga apie mokslą ir t.t. Bet tingiu užsiiminėti.
Dabar sėdime „kavinėje“ (IT-cafe) prie kompų, sprendžiame Java uždavinukus, skaitome emailus ir aš sodinu savo notebooko baterijas. O reiktų namo užeiti, tie du studentai iš Kopenhagos šįryt ruošėsi atvažiuoti į Roskildę, gal užsuks ir pas mus.
Gerai, laikas baiginėti. Vis tiek nieko įdomaus neparašysiu.
Vos išėjus iš skolės pasirodė pirmieji ateinančio lietaus lašai. Nelabai malonus ženklas dviratininkui (net jei jis ir turi lietsargį kuprinėje). Ypač kai beskubant nukrenta dviračio grandinė.
Prie durų radau nuo ryto mūsų belaukiančius svečius: Gintarą ir Otiliją. Pasėdėjom keturiese mano kambary, pagėrėm arbatėlės, pašnekėjom įvairiomis temomis (ypač apie danus ir Daniją). O rytoj ryte anksti anksti (dar prieš paskaitas) žada užsukti Linas su Andrėjum...
Kadangi anksi anksti ryte (7:30) turėjo ateiti svečiai, žadintuvą nustačiau 6:45. Tada sužinojau vieną įdomią jo savybę: žadintuvą išjungi (SNOOZE mygtukas), o jis po 10 min. vėl skamba ir istorija kartojasi nuo pradžių. Bet netgi tokios žiaurios priemonės nepadeda. Kai galų gale atsikėliau, jau buvo 8:00. Bet šiandien pavelavau tik 1 minutę (gal todėl, kad be notebooko kuprinėje lengviau buvo pedalus minti?).
O svečiai per pertrauką galų gale pasirodė. Tai buvo Linas su Andrėjum. Kitą pertrauką jau atėjo visi trys -- prisidėjo Marius. Nieko doro per dvi 5 min. trukmės pertraukas nepašnekėjom, bet vis tiek gerai.
Po paskaitų patraukėm su klasiokais (grupiokais?) į meksikiečių restoraną. Ten nuo kasdien 12:00 iki 16:00 galima už 49 DKK valgyti viską kiek tik telpa, o mokėti tik už gėrimus (aišku, 26 DKK už 0.5 l bokalą kolos yra visai nemažai... 1.5 l parduotuvėje kainuoja apie 14 DKK, o aš perku kažkokią vietinę kolą po 7 DKK už 1.5 l). Žinoma, dėl meksikietiškų patiekalų aštrumo ten gėrimai turbūt turi didelę paklausą. :-)
Mes su Paulium pirmą kartą buvome meksikiečių restorane, tad mums išaiškino visą sistemą: imi lėkštę, imi tokį sulenktą daiktą iš tešlos, prikrauni į jį mėsos (buvo tiek jautienos kažkokia košė, tiek vištienos maži gabaliukai), visokių ten garnyrų ir paskui valgai kaip kokį sumuštinį. Tiesa, aš greitai pasidaviau ir grįžau prie peilio su šakute. Maistas ten skanus, visai neaštrus (išskyrus tą tešlinį padą bei riekutėmis supjaustytus pipirus, kurių taip ir neišdrįsau paragauti, turėdamas omenyje gėrimų kainas ;-), žodžiu, buvo gerai. Pašnekėjom ir bešnekant paaiškėjo, kad ir angliškai kalbėti yra sudėtinga (per maža turėjom praktikos). O kai daniškos kalbos pasiklausau, tai kažkaip nesijaučia, kad metus Vilniuje kursus lankiau...
Šiandiena oras gražus. Gal reiktų išeiti kur pasivaikščioti? Bet su Paulium baisoka -- jis saiko nejaučia, tektų vaikščioti po apylinkes be jokio poilsio iki sutemų.
Jau dvi dienas pašto dėžutė tuščia (t.y., jokių reklamų)! Keista.
O AOSC knyga pasidarė įdomi nuo 7 skyriaus (Process Synchronization).
Užėjo Paulius ir ištempė mane į gryną orą. Nuvažiavom dviračiais prie uosto, apžiūrėjom vikingų laivų muziejų, kuris, beje, jau buvo uždarytas. Reikės kada užsukti dienos metu, kai jis veiks.
Varšas Paulius nenustygsta vietoje, ir kenčia su tokiu namisėda, kaip aš.
Įprotis keltis 14:00, deja, dar nepraėjo...
Vakar fotoaparatas nustojo veikti. Galvojau, baigėsi baterijos. Šiandien išsiaiškinau, kad ne baterijos, o juostelė. Tik kažkaip įdomiai baigėsi: langelis rodo 33 kadrus, o juostelė yra (ar bent jau turėtų būti) 36. Baterijas keičiau - be rezultatų, pakeičiau juostelę - veikia.
Mokykla atidaryta iki 16:00, gal dar spėsiu paštą patikrinti...
Suklydau. Mokykla atidaryta iki 17:30. Išmokau naudotis durimis bei savo access cardu. Pašto nebuvo (mano namų kompas Vilniuje jį pasiėmė... užmiršau tą funkciją išjungti), tai pabrowsinau webą. Ai ai, kaip sunku su danišku Word'u ką nors pastumdyti prieš spausdinant...
Prieš pora dienų pamačiau ir atsisiunčiau naujas programų versijas: FAR 1.65 ir WinRAR 2.71. Tik šis WinRARas kažkoks keistas: pakabina kompą bebandant sukurti kelių dalių archyvą.
Grįžau, sutikau prie durų paštininkę. Taigi, ne visai tiesą kalbėjo ankstesni lietuviai, kad jei iki 11:30 laiškų nėra, tai po to jau ir nebus. O gal ir tiesą - nežinau, ar laiškus ir laikraščius čia skirtingi žmonės pristato.
Ei! Aš tik dabar pastebėjau, kad mano notebooko klaviatūra daniška!
Pažanga! Šiandien atsikėliau pusę pirmos, o ne antrą, kaip vakar! :)
Kompai mokykloje kažkokie keisti. Periodiškai pasirodo Win98 blue screenai, nors aš nieko tokio negero nedarau. Senas RARas irgi nulaužia kompą bebandant sukurti multivolume archyvą. Mistika.
Užėjau į AOSC knygelės www puslapį ir pamačiau, kad ten kalbama apie penktą leidimą bei greitai pasirodysiantį šeštą. O mums išdalino pirmą...
Paskaitos (arba pamokos). Į pirmą pamoką veluoja beveik visi. Pamokų metu skamba mobilūs. Žodžiu - viskas kaip ir pas mus.
Kompai ir toliau lūžinėja - uždarant PuTTY. Mane tai pradeda erzinti. Bent jau pavyko susijungti su namais ir pasiimti penkis pasiklydusius laiškus.
Užsukau į www.quios.com, bet nepavyko pasiųsti SMSo į savo telefoną. Numerio "+45 29420347" nepriima, sako, kad kažko trūksta, liepia pasirinkti šalį ir prefiksą. Šalis (Danija) yra, o va prefikso 29 quiosas nežino.
Java (Sun'o JDK 1.2) mokyklos kompuose elgiasi kažkaip keistai: C: diske veikia, o va H: (tinkliniam) - neveikia, apsimeta, kad failo neranda. Iš SUBSTinto disko tas pats. Iš A: disko nebandžiau. Bandžiau visokius classpathus nurodinėti - nepadeda. Kame reikalas? Jei kas žino (Albertai, tu, atrodo, su Java esi žaidęs?), pamailinkit man. Nors šiaip man tas pats, aš vis tiek savo Linuxiniam notebooke su Java dirbu. ;) Tiesiog gaila žiūrėti, kaip kiti studentai kankinasi.
(Beje, po išvykimo iš namų aš dar nė karto nebuvau pasikrovęs Windowsų savo notebooke. Neprireikė.)
Važiuoti dviračiu per lietų nemalonu, bet visai įmanoma.
Būdami mokykloje pasiuntėme Laurai SMSą, kuriame Paulius susakė mano telefono numerį. Apie penktą valandą pasigirdo skambutis, bet tuoj nutilo, nes pasibaigė akumuliatorius. Po kelių minučių, kai pakeičiau telefono akumuliatorių į atsarginį, skamubis suskambo vėl - Laura! Pažadėjo atsiųsti mums e-mailų, o daugiau nieko ir nepašnekėjom (brangoka naudotis roamingu vis dėlto).
Paskui aš kažkaip netyčiom nuklydau prie lovos, netyčiom gulstelėjau ir netyčiom nusnūdau pusvalandį, kas man visai nebūdinga (miegoti, kai dar nėra 23 val.?). Pažadino beldimai į kaimynų duris. Nežinau, gal ir man beldė, bet nieko negirdėjau. Pagal koridoriuje kabantį plakatą, savo menkutes danų kalbos žinias bei kitų lietuvių pasakojimus sudariau darbinę hipotezę: rinko mokestį už kabelinę TV. Na, TV pas mane kambary nėra, tai man ir nerūpi. Užsukau tada pas Paulių, pažadinau jį vargšą ir supratau, kad pas jį irgi niekas nebuvo užsukęs. Gal ir neteisingai supratau danišką užrašą.
Liko 50 min. iki mokyklos užrakinimo ir mes mąstom, ar važiuoti mailą tikrinti... Važiuosim.
Nuvažiavom. Laiškas iš Lauros buvo, bet tuščias. Gal pasimetė pakeliui? ;)
Grįždami dar truputį pasivažinėjom po miestą.
O paskui aš vis dėlto išsiverčiau porą žodžių iš to daniško skelbimo. „Susitikimas“/„balsavimas“ dėl kažkokio televizijos tinklo. Gal jie ten kabelinę renkasi. O man kas, aš televizoriaus neturiu.
Antradieniais paskaitos prasideda dešimtą valandą, tiksliau, 10:10. 07:20 suskambo žadintuvas (tiksliau, įsijungė radijas). Oi. Mygtukas, 10 min. miego, vėl radijas. Ir taip penkis kartus. Po penkto karto per radiją pasigirdo graži daina (Cardigans Erase And Rewind, reiktų mp3ą susirasti...), tai iki 9:20 išgulėjau klausydamas radijo. Šiandien pirmas kartas, kai nepavelavau į paskaitas. Paulius irgi nepavelavo, nes galvojo, kad paskaitos prasideda 10:00. :-)
Ne aš vienas klasėje turiu ThinkPadą. Užtat mano senesnis, va! ;^)
Kiekvienoje klasės sienoje kas metrą yra rozetė. Trijų skylučių, su įžeminimu. Dvi skylutės įstrižai stačiakampės ir mano kištukas ten nelenda, bet, laimė, radau tinkamą laidą kambaryje. Deja, Ethernetinių lizdų nėra.
Nė pats nepajutau, kaip prie trijų kompų (2 PC ir 1 notebookas) sėdėti pridėjau... Viename browsinu, iš kito į trečią JDK linuxinę versiją per flopius perkėlinėju... Ale sunku nesusimaišyti, kuri klaviatūra kurį kompą veikia.
Oi, reikia į paskaitą eiti.
Hmm... AC off-line, battery status high: 57% (1:53), negi iš tiesų pusė baterijos išlaiko 2 val.?
Ai, ai, pasibaigė baterija ir nespėjau pakeisti. :-(
Šiandien mums galų gale davė Javos knygas. Rezultatas: į mano perkrautą kuprinę nebetilpo notebookas. Teko su dviem kuprinėm dviračiu važiuoti - viena iš priekio, kita iš nugaros, striukė ant bagažinės (prie kurios nėra kaip pritvirtinti kuprinės).
Išploviau plytelę. Rezultatas: vos pabandžius ją įjungti, išsoka saugiklis. Ai, ai. Tiesa, antra (didesnė) skylė veikia, o pirmos vis tiek beveik nenaudoju.
Tik ką supratau nemalonų faktą. Mums buvo labai keista, kad parduotuvėse nėra daiktų saugyklos, tad eini su kuprinėm vidun ir niekas nieko nesako. Tačiau panagrinėjęs porą paskutinių čekių pastebėjau, kad mums prideda po 4.25 DKK „PANT“ (kiek pavyko išsiversti, tai reiška daugmaž „užstatas“). Ar tik ne dėl kuprinių?
Po tokių bajeriukų su baterijų iškrovimais ir saugiklių iššokimu (kurį neiškart pastebėjau), viena baterija truputį pradėjo kvailioti: 72% = 40 min., 55% = 34 min, 45% = 33 min. Dabar bandau ją iškraudinėti - gal padės?
Pirmą kartą pasikroviau Windowsus. Suinstaliavau išorinį CD-ROMą (bemurmėdamas, kaip Linux'e tai buvo paprasčiau), išbandžiau WinAmpą. Kompas nepaveža 16 bitų stereo 44 kHz mp3kės. Tik susimažinus iki 16 bitų mono 11 kHz galima jau klausytis. Linux'e klausau 8 bit stereo 22 kHz, nes ten ši garso korta tiesiogiai nepalaikoma, o SB emuliacija nepalaiko 16 bitų. Garsas tai beveik vienodas, tik Windowsuose truputį garsiau.
Daug valandų iš eilės klausiausi ratu tą pačią Cardigansų mp3kę, kurią šiandien pavyko iš pirmo karto surasti ir atsipūsti (ir net flopis po CRC error retry padarius pasitaisė ir teisingai viską perskaitė). Gerai, kad čia garso izoliacija tarp kambarių padori ir notebooko garsiakalbiukai tylūs, o tai kaimynai nuo proto nušoktų.
Šiandien kažkaip atsikėliau laiku ir nepavėlavau.
Išsitraukiau iš po kėdės pritaisomą dviračio bagažinę. Brr. Surūdijus ji ten po dažais, ar ką, bet tie strypai vienas kito nebeliečia. Šiaip ne taip pritvirtinau prie dviračio, paklibinau ir nusprendžiau kuprinę vis dėlto ant nugaros vežti. Vėliau dar paėmiau tokią dviračio spynelę, tą jos guminę vielą supyniau tarp dviračio bagažinės ir tos pridedamos dėžės, bet vis tiek kuprinė ant pečių ir išvažiavau į paskaitas. Pusiaukelėj sustojau, išsitraukiau iš kuprinės antrą mažesnę (su notebooku), užsidėjau ant pečių, o seną įgrūdau į tą dėžę.
Paulius kliedi, kad čia kažkokia „radiacija“ nuo mano notebooko sklinda. Tegu sau kliedi.
Šiandien pirmą kartą buvo sudėtinga rasti laisvą kompą. Kažkaip žmonių mokykloj padaugėjo. Artėjančios rugsėjo 1-osios požymiai?
Kažkodėl visiem labai įdomu pasižiūrėti, kaip atrodo tekstas užrašytas lietuviškai.
Instaliavau Linuxe JDK 1.2.2 RC4. Laisva vieta diske krito iki 16 Mb...
Pašnekėjau su Kenetu (vienas danas klasiokas, taksi vairuotojas, vedęs ispanę, draugiškas bičas, turi ThinkPadą) - tai, sako, prijungti notebooką prie tinklo jokių problemų, bent jau niekas nėra priėjęs ir pasakęs, kad negalima. Tik aš šiandien užmiršau, kaip DHCP konfigūruojasi Linux'e...
O vis dėlto, be jokio žadintuvo pabusti 6:30 yra nenatūralu (man). Užtat spėjau ryte prieš pamokas paštą patikrinti (nieko nebuvo).
Pasirodo, porą dienų aš diario neuploadinau (arba užmiršau htmle nurodyti, kada uploadinau). Reikia pataisyti.
Mūsų klasėje veikia „kavos klubas“. Klasėje stovi kavos aparatas ir kas nori, gali įsipilti sau puoduką kavos bei pažymėti Xiuką prie savo vardo. Savaitės pabaigoje vienas studentas (Harvis iš JAV) surenka po 1.5 DKK už puoduką. Sako, pernai jie už surinktus pinigus neblogą balių kažkokiame restorane surengė. (Tik gaila, kad kava be cukraus. Su cukrum (o ir be) galima nusipirkt kavos automate už 5 DKK. Tiesa, kavos be cukraus užtenka ilgesniam laikui ;)
Galų gale išsiaiškinau, kaip įjungti DHCP (elementaru - vienas žodis vienoje eilutėje, tereikia žinoti, kur pažiūrėti) ir prijungiau notebooką į mokyklos tinklą. Viskas gražiai veikia, išskyrus mail.takas.lt serverį, kuris kaip tik tuo momentu nusprendė nebeveikti.
Beja, standartiniai Netscape fontai atrodo labai gražiai 640x480 rezoliucijoje, tik per toolbarus visus visai nebelieka vietos pačiam tekstui. (Apie dialogų dydį išvis nešnekėsiu, gerai, kad naudojant IceWMą galima už bet kurios lango vietos paėmus jį į šoną patraukti).
Taip pat paaiškėjo, kas per prekė yra „PANT“. Vadinas, jei perki kokį butelį, tai priskaičiuoja tau dar 4.25 DKK, kuriuos atgausi, atnešęs tuščią butelį atgal. (O Paulius dar juokėsi, kai pas mane pamatė keturis tuščius butelius, kurių neišmečiau tiesiog „dėl visa ko, o jei prireiks?“) Tiesa, tai atrodo truputį keistokai, kai buteliai plastmasiniai... Ką jie paskui su tokiais daro?
Mokslai: sunkiausias dalykas yra SYSas (arba SYMas, arba „siusas“) - System Development Methods. Jis gana smarkiai remiasi OOA&D (Object Oriented Analysis and Design), kurį mūsų kolegos turėjo praeitame semestre (bet mes Lietuvoje, savaime suprantama, neturėjom). Gavom mes OOA&D knygas - bus ką veikti laisvalaikiu. Bet taip pagalvojus keista darosi, kad VU nėra atskiro kurso apie (strukūrinę/objektinę) analizę bei dizainą.
Šiuo metu mes SYSą mokomės pagal vieną 1989 m. danišką knygutę (verstą į anglų kalbą) - Professional Systems Development. Ja nelabai patenkintas tiek mokytojas (per aukštas lygis, nesutampančios pažiūros), tiek mokiniai (seniena kažkokia), bet man, įpratusiam prie VU (kur 1975 m. darytas rusiškas 1972 m. vadovėlio vertimas atrodo stebuklas) visai nieko. Svarbiausia, patinka turinys (knyginiai metodai neatitinka realybės, reikia pačiam kapstytis), forma (švelnus humoras), iliustracijos (nuotraukos su žiovaujančiais arba miegančiais per meetingus žmonėmis bei linksmos karikatūros apie tris riterius, pasamdytus karaliaus nugalėti slibiną). Žodžiu, knygutė „faina“, nors perskaičius pusę pastraipos akys nuklysta kažkur į šoną ir paskui pradedi skaityti nuo pradžių, nes visiškai nebeatsimeni, apie ką ten tik ką skaitei.
O dar šiandien man nusprendė sustreikuoti priekiniai dviračio stabdžiai. Penkias minutes namuose aplink krapščiausi, kol susipratau priveržti smarkiau vieną atsilaisvinusį varžtą. Dabar lyg ir veikia.
A, o šiaip aš čia dabar dienoraštį rašau tai todėl, kad kiek galima toliau atidėčiau SYMo namų darbus... ;-) Va, net prisiruošiau kodavimo lentelę htmle nurodyti, dabar kad tik neužmirščiau prieš uploadindamas perkoduoti lietuviškų kabučių iš latin-7 į windows-1257...
Ai, ai, mano Netscape serga klaustukų liga, ir aš neatsimenu, kur nukišau lietuvinimo skriptą (nei iš kur aš jį parsisiunčiau).
Nusifotografavome. Man tai patinka: prie kameros prijungtas notebookas ir jame iškart matosi nuotrauka. Gaila, neatėjo į galvą mintis paprašyti į disketę ją įrašyti... kai po kelių savaičių gausime pačias nuotraukas, teks skanuoti.
Šiandien pas mus nuo 18 (iki 02) val. vyks Roskildės Naktis - kažkoks labai garsus renginys, į kurį 40 000 žm. suvažiuoja. Už 30 DKK galima nusipirkti programėlę ir ženkliuką, su kuriuo kai kurie renginiai nemokami, o kitiems duodama nuolaida. Bet galima vaikščioti ir be ženkliuko, nes dauguma renginių vyks atvirame ore ir be jokių bilietų. O be to ta programa tik daniškai.
Vakar turistų informacijos biure mes truputį paklausinėjom apie tą renginį. Kai išejom, prie mūsų priėjo viena moteris, kuri nugirdo tą klausimą ir iškart pasisiūlė padėti, paaiškinti, parodė tą programėlę (kurią pati tik ką buvo nusipirkus), papasakojo, kas ten ir kaip tai atrodo, kur vyksta ir t.t. Taip, žmonės čia draugiški, Lietuvoje aš neįsivaizduoju tokios situacijos, kai neprašytas žmogus pasisiūlo padėti visai nepažįstamam užsieniečiui.
Beje, visi danai moka angliškai. Beveik visi. Mokyklose jie visi studijuoja dvi užsienio kalbas - anglų ir vokiečių. Vokiečių iškart užmiršta, o štai anglų kalbą kasdien atnaujina angliški filmai per televiziją. Danai filmų neverčia - rodo originalo kalba su subtitrais. Jei rasčiau kokiam laikraštį televizijos programą, užeičiau pas Paulių pažiūrėti.
Su paštu reikalai ne kokie: www.centras.lt šiandien permainos. Ryte išvis nė kvapo apie emailą ten nebuvo, dabar jau emailas yra, bet serveris perkrautas ir manęs nebepriima. Pasiųsti laiškus galiu prisijungęs notebooką, o štai pasiimti nelabai - mail.takas.lt serveris irgi perkrautas (arba ryšio nėra). Gal ryt ryte pavyks ką nors padaryti - šįvakar po miestą bastysimės, šventę apžiūrinėsim.
Penktadieniais 13 val. pas mus mokyklos rūsije atsidaro studentų kavinė - LogInn'as. Gal irgi užsuksim.
Ai, ai, prie vėtrungės negaliu prisijungti, nėr kaip diary uploadinti. :(
Jo, dienelė šiandien linksma. Pusė pašto neveikia, bet bent jau @takas.lt susitvarkiau ir galiu normaliai naudotis (pakeičiau POP3 serverį iš mail.takas.lt į pop.takas.lt). Centras vis dar neveikia. Neveikia ir vėtrungė. Hm... gal os_linux@ą užsisubscribinti? Per www archyvus tą konfą skaityti labai nepatogu...
Sėdėjau sau, browsinau po rusiškus anekdotus (jei kas žinote gerą lietuvišką anekdotų puslapį, sakykit, o tai visi, kuriuos aš žinau, labai skurdūs ir žemo lygio). Priėjo Maikelis, pažiūrėjo ir sako „this is not Java“. :-)
O, vėtrungė atsigavo. Uploadinau diary ir patraukiau namo. O pakeliui dviratis sustreikavo - atrodo, padanga prakiuro, nors gali būti ir rimčiau (toks įspūdis, kad ratas kreivas ir viena jo dalis į rėmą trinasi).
Trinasi ten ne padanga, bet grandinė. Tas ratukas kur prie pedalų kažkaip kreivai stovi ir grandinė tai viršuje tai apačioje priliečia šone metalą. O padanga beveik tuščia. Tiek to, atidėjau šį reikalą kitai dienai.
Roskildės naktis. Pagrindinėj miesto pėsčiųjų gatvėj (Algade) tiršta kaip Palangoj, Basanavičiaus gatvėj. Tik čia dar parduotuvės visos atidarytos bei daug prekių į gatvę išnešta. Vienur kitur scenelė pastatyta ir muzikantai koncertuoja. Džiazas, repas, popsas. Roko, deja, nesigirdėjo.
Patraukėm į artimiausią parką. Ten jau žmonių tankis daug mažesnis. Vieni ant kalniuko tautinius vikingų šokius šoko. Pakalnėj keli aikido specialistai demonstravo savo sugebėjimus (bet laaaabai neįspūdingai).
Pažiūrėjom uoste į gražiai apšviestą fontaną ir patraukėm tolyn nuo miesto centro. Jokios šventės nesijaučia. Patraukėm atgal, dar pasivaikščiojom, paklausėm muzikos ir prapliupo lietus. Smarkus lietus. Labai smarkus lietus. Gerai, kad mes skėčius turėjom. 75% žmonių išgaravo, likę buvo arba su skėčiais, arba su kapišonais, arba nekreipė jokio dėmesio į lietų.
Žodžiu, nieko labai įspūdingo nepastebėjau. Gal dėl to, kad man skaudėjo galvą ir apskritai buvo prasta nuotaika?
Pabandžiau pripūsti dviračio padangą. Jokių rezultatų. Arba man kantrybės neužtenka, arba padanga kiaura. Lauke lietus... Reiktų į mokyklą važiuoti prie Interneto (labai netgi reiktų), dar į parduotuvę užsukti (duona baigėsi), bet per lietų be dviračio... :(
Išmečiau Linux'o swap particiją ir suinstaliavau ten DOS 6.22. Dabar galiu pasikrauti Linux'ą per LOADLINą prieš tai užkrovęs DOS'inius garso kortos draiverius ir palikęs APM supportą. Kraunantis iš Win95 command prompt mode APM supportas nulauždavo kompą.
Baigėsi duona, o be jos gyventi aš negaliu. Šiandien parduotuvės dirba iki 16 val., ryt visai nedirba. Pasiėmiau juodą striukę su kapišonu, skėtį (dėl drąsos), kuprinę, kovinę dvasią ir patraukiau pas Paulių skolintis dviračio. Pas jį ten vairas ir sėdynė taip nureguliuota, kad galva žemiau kelių, bet važiuoti žymiai lengviau. Su savo laužu aš vos vos į kalniuka pirmu bėgiu užminu, o su Pauliaus dviračiu visai lengvai trečiu užvažiavau.
Parduotuvė yra pusiaukelėj iki mokyklos. Tiek nuvažiavus, negi sunku dar truputį pavažiuoti? Patraukiau į mokyklą. Apžiūrėjau naują centras.lt pašto interfeisą, pasigrožėjau, prisiSSHinau iki namų, bet nespėjau nieko doro nuveikti, kai atėjo kažkoks sargas ir išvarė. Hm, prie durų aiškiai daniškai kažkas parašyta (ko aš nesuprantu), bet valandos yra iki 17:30. Kai aš sargo klausiau viduj, ar jie visada savaitgaliais 16:00 užrakina, atsakė, „ne visada“, paskui priėjo prie IT kavinės, kuri savaitgaliais visai nedirba, pradėjo ten žiūrėti ir sako, kad visai savaitgaliais uždaryta. Sakau, čia tik IT kavinė. Jis man kažką kai pradėjo burbuliuoti tai visai nebesupratau. Ai, jo problemos, o aš rytoj vis tiek ateisiu (jei nelis).
Grįžau visas šlapias, atidaviau dviratį, ir patraukėm su Paulium dviračio taisyti. Šiaip ne taip nuėmėm galinį ratą, ištraukėm kamerą, pripūtėm, įkišom į vandenį ir pamatėm burbuliukų eilę. Radom dar prie paliktų daiktų kažkokį vokišką rinkinuką padangoms lopyti - keli gražūs gumos gabalėliai, švitrinis popierius ir kažkokia tūbelė vulkanizuojančio tirpalo. Pabandėm užlipdyti, užspaudėm po krūva knygų ir dabar lauksim, žiūrėsim, kas iš to išeis. Dar, tiesa, radau kitą kamerą, bet ta irgi prakiurus.
O lietus vis dar lyja...
Valio! Radiatoriau jau šildo! Vos vos. Reikės išmokti kaip nors tuo reguliatorium naudotis, bet baisiai jau sudėtinga ir nedraugiška jo išvaizda.
Vis dar lyja.
Dviračio padanga, atrodo, susiklijavo. Kažkaip sugebėjau uždėti ratą, ir net neliko atliekamų dalių. Važiuojant girdisi keisti garseliai, bet anksčiau irgi girdėdavosi. Nežinau, ar šitie keisti garseliai skiriasi nuo ankstesnių, ar tai tik mano vaizduotės žaismas. O taip pat bėgiai pradėjo persijunginėti truputį kitaip: anksčiau būdavo lengva perjungti iš žemesnio į aukštesnį ir sunku iš aukštesnio į žemesnį, o dabar atvirkščiai. Hm. Ai, lietus nebelyja, reikia surizikuoti nuvažiuoti iki mokyklos.
Nuvažiavau. Dviratis nesubyrėjo. O mokyklą, panašu, savaitgaliais tikrai uždaro apie 16 val. Vos spėjau grįžti ir prasidėjo lietus.